šeštadienis, balandžio 10 d.
Abejojate, ar skiepytis nuo COVID-19? Vaistininkas ir gydytoja ragina pasverti naudą
Alfa.lt

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Vaistinių tinklas pradeda informacinę kampaniją „Skirk savo laiko pandemijai sustabdyti“ ir šiuokart telkia dėmesį skiepų nuo COVID-19 baimėms aptarti ir mitams paneigti.

Nerimą sukelia žinių trūkumas

Vaistininko R. Blyno teigimu, nors yra žinoma apie nepaneigiamą skiepų naudą, vis dar atsiranda nusistačiusių priešiškai. „Žmogus labiausiai ima bijoti tada, kai jam trūksta žinių. Pavyzdžiui, senovėje žmonės labai bijodavo griaustinio, jį mistifikuodavo. Dabar, žinodami griaustinio kilmę ir galėdami paaiškinti šį reiškinį, į jį žvelgiame visai kitaip. Tas pats yra ir su skiepais“, – sako specialistas.

Vaistininkas skiepus nuo koronaviruso prilygina privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui – nors ilgą laiką jis nebuvo privalomas, visgi dauguma įsitikino, kad šis draudimas leidžia jaustis saugiau, o, atsitikus eismo įvykiui, užkerta kelią didesnėms išlaidoms, skiepo atveju – komplikacijoms.

R. Blynas priduria, kad pacientus susilaikyti nuo skiepo verčia jų negebėjimas įvertinti teikiamos naudos. Nors vaistus pacientai įpratę vartoti ir tuomet, kai informaciniame lapelyje nurodyti grėsmingi šalutiniai poveikiai, tačiau į skiepus žiūrima gerokai atsargiau.

„Žmonėms psichologiškai lengviau patikėti vaisto privalumais: išgėrus tabletę greitai pasijaučia poveikis, pagerėja sveikata. Tačiau gerokai sunkiau pamatyti naudą, kurią reikia įsivaizduoti – kad pasiskiepijus neteko susirgti sunkia COVID-19 forma, nereikėjo atsidurti ligoninėje ir neprireikė deguonies terapijos. Tokiais atvejais sunku suprasti, kad gali nutikti kažkas baisaus“, – sako vaistininkas.

Bijo skausmo ir temperatūros

Pasak šeimos gydytojos I. Juškienės, skiepais nuo koronaviruso besidomintys asmenys dažniausiai teiraujasi dviejų dalykų: ar po skiepo pakils temperatūra ir ar neskaudės. Sergantys lėtinėmis ligomis taip pat pasitikslina, ar skiepai yra suderinami su jų fizine būkle.

„Žmonėms reikėtų nusiteikti, kad po skiepo šalutinis poveikis greičiausiai bus ir tai yra normali organizmo reakcija. Dažniausiai paskiepytiems asmenims pasireiškia karščiavimas, skausmas ar paraudimas dūrio vietoje, galvos skausmas, šaltkrėtis. Tačiau visi šie simptomai yra lengvi arba vidutinio sunkumo ir praeina per kelias dienas. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat rekomenduojama skiepytis, nes tai leidžia sumažinti tikimybę susirgti sunkia koronaviruso forma“, – sako „MediCa klinika“ šeimos gydytoja.

Gydytoja I. Juškienė taip pat akcentuoja, kad skiepas 100 proc. negarantuoja apsaugos nuo koronaviruso – pagrindinė jo funkcija yra saugoti nuo komplikacijų ir mažinti rimtų susirgimų skaičių. Todėl vis pasirodanti informacija, kad po skiepo dalis pacientų vėliau užsikrečia ir perserga koronavirusu yra teisinga ir to fakto nereikėtų baimintis.

Svarbu informaciją vertinti kritiškai

Ar daugiausiai nuogąstavimų dėl skiepų veiksmingumo ir galimo šalutinio poveikio turi senyvi žmonės? Šeimos gydytojos I. Juškienės teigimu, tai yra mitas – senyvi žmonės skiepijasi noriai, didžiausias uždavinys jiems – prisiversti išeiti iš namų. Daug daugiau klausimų ir įvairių baimių įprastai turi senyvus pacientus atlydėję ir dėl jų sveikatos nerimaujantys giminaičiai. Anot šeimos gydytojos, įvairių klausimų ir baimių apie skiepus pasėja socialiniuose tinkluose ir netikruose naujienų portaluose platinamos melagienos bei populiariuose naujienų puslapiuose talpinami straipsniai su skandalingomis antraštėmis.

„Nors paskaičius tokius straipsnius paaiškėja, kad antraštė ir turinys prieštarauja vienas kitam ir tekste nekalbama apie realią skiepų grėsmę, tačiau neįsigilinus gali pasirodyti kitaip. Todėl patarčiau ir didžiuosiuose naujienų portaluose esančią informaciją vertinti kritiškai, nes nors čia gausu naudingų straipsnių, pasitaiko ir įvairių interpretacijų. Norintiems patikrintos informacijos apie skiepus nuo koronaviruso rekomenduočiau jos pirmiausia ieškoti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapiuose“, – pataria I. Juškienė.

Internete apie skiepus nuo koronaviruso gausu įvairiausių mitų, pavyzdžiui, kad vakcina pakeičia žmogaus DNR, jose yra mikroschemų, embrionų ląstelių, vakcinos sukelia nevaisingumą ar net mirtį.

„Vaistiniuose preparatuose mikroschemų ar nevaisingumą sukeliančių medžiagų negali būti – tai yra visiškas absurdas. Tokie gandai visuomenėje visada bus gajūs ir juos paneigti yra labai sunku. Žmonės patys turi pasistengti suprasti, kur yra tiesa, o kur – melas. Jeigu vakcinose būtų minėti dalykai, oficialios Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijos negalėtų patvirtinti jų tinkamumo“, – sako šeimos gydytoja I. Juškienė.

Pasak vaistininko R. Blyno, Lietuvoje ryškios dvi skiepų šalininkų ir jų priešininkų, vadinamųjų „antivakserių“ stovyklos, kurios stengiasi daryti įtaką šalyje.

„Žmonės, prisiklausę daug skirtingos ir ne visada patikimos informacijos, pasimeta, nes nežino, kuo tikėti. Nemažai neigiamo triukšmo viešojoje erdvėje kelia žmonės, nesusiję su medicina, kurie savo nuomonės negali pagrįsti moksliškai. Vargu, ar prieš skiepus pasisakanti skeptikė kaimynė turi medicininį išsilavinimą. O medicina remiasi mokslu ir įrodymais“, – sako R. Blynas.

R. Blyno teigimu, kritiškas dalies visuomenės požiūris į skiepus gali pasireikšti ir dėl to, kad žmonės yra įpratę gyventi informaciniame burbule, bendrauti su panašiai mąstančiais žmonėmis ir yra linkę nepriimti kitokios informacijos. „Tam skeptiškumui gali būti ir gilesnės priežastys, pavyzdžiui, jei yra nepasitikima valstybe, tai nebus tikima ir valstybės atstovų raginimais skiepytis“, – svarsto vaistininkas R. Blynas.

2021 03 15 14:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt