pirmadienis, spalio 25 d.
Akušerė-ginekologė: laiku atliktos ginekologinės operacijos moterims padeda išsaugoti sveikatą
Alfa.lt
Pexels
Apsilankymas pas ginekologę.

Pastaruoju metu dažnėja atliekamų ginekologinių operacijų skaičius. Tą galima sieti tiek su gerėjančiomis diagnostikos sąlygomis, tiek su reguliariais profilaktiniais apsilankymais pas ginekologą. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės Ramunės Skirmantaitės, dažnai ginekologinės ligos atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo, tad jį pakoregavus, didelės dalies susirgimų būtų galima išvengti.

„Dauguma moterų nori būti idealios namuose ir siekti karjeros darbe, tad tikrai ne visuomet spėja tinkamai maitintis, taip pat nuolat patiria didžiulį stresą, kuris išderina hormonų balansą ir yra tiesus kelias į ginekologinius susirgimus. Ligų riziką didina, pavyzdžiui, ir rūkymas, dėl kurio gimdos kaklelis tampa jautresnis ir imlesnis įvairiems susirgimams. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir genetikos – jei močiutė arba mama sirgo vėžiu, moters rizika susirgti padidėja keletą kartų“, – pasakoja R. Skirmantaitė.

Liga nesirenka pagal amžių

Akušerės-ginekologės teigimu, žinojimas, kad ginekologinės ligos dažnai priklauso nuo gyvenimo būdo ir aplinkos faktorių, leidžia paneigti visuomenėje ypač gajų mitą, kad pagal paskirtį „nenaudojami“ lytiniai organai negali „susirgti“. Tai netiesa – net ir negimdžiusioms ar lytinių santykių neturėjusioms moterims dažnai pasireiškia ginekologinės ligos.

R. Skirmantaitė pratęsia, kad kitas visuomenėje gajus mitas – ginekologinės ligos dažniau užklumpa vyresnio amžiaus moteris. Nors su amžiumi ligų daugėja, tačiau kai kurios iš jų vis dažniau nustatomos jaunesnėms.

„Šiuo metu didesnei daliai jaunesnių pacienčių nustatoma gimdos kaklelio displazija. Dažniausios to priežastys – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė seksualinių partnerių kaita. Tuo metu vyresnio amžiaus moterims dažniau nustatomas dubens organų nusileidimas ir šlapimo nelaikymas, atsirandantis dėl menopauzės, lėtinių ligų, fizinio krūvio bei gimdymų skaičiaus“, – pasakoja akušerė-ginekologė.

Polipai – gerybiniai augliai gimdoje

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja sako, kad gimdos polipai – gimdos gleivinės dariniai – dažnas moters ginekologinis susirgimas. Jų atsiradimo priežastis nėra aiški, tačiau dažnai siejama su hormoniniu disbalansu.

„Daugumai menopauzės sulaukusių moterų polipai nesukelia jokių simptomų, tačiau jaunesniame amžiuje jų buvimą galima įtarti iš gausių mėnesinių, tepliojimų bei neciklinių kraujavimų. Nors gleivinės dariniai yra gerybiniai augliai, tačiau laiku nepašalinti iš gimdos jie gali sutrikdyti normalų menstruacinį ciklą ir trukdyti moteriai pastoti. Retais atvejais vyresniame amžiuje polipai gali supiktybėti“, – pasakoja R. Skirmantaitė.

Akušerė-ginekologė pratęsia, kad polipai šalinami atliekant histeroskopiją – operaciją, kurios metu, panaudojant specialius instrumentus, apžiūrima gimdos ertmė, gleivinės pokyčiai ir vidinės kiaušintakinės angos bei atliekami reikalingi chirurginiai veiksmai.

Gimdos kaklelio konizacija – būdas užkirsti kelią onkologinei ligai

Gimdos kaklelio displazija arba intraepitelinė gimdos kaklelio neoplazija (CIN) – gimdos kaklelio susirgimas, galintis išsivystyti į gyvybei pavojingą vėžį. Jis paprastai yra be simptomų, tik retais atvejais pasireiškia kontaktinis kraujavimas (po lytinių santykių) ar gausesnės išskyros.

„Daugiau nei 90 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų priežastis yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tad didesnis partnerių skaičius, anksti pradėtas lytinis gyvenimas bei nenaudojamos barjerinės kontraceptinės priemonės didina užsikrėtimo ŽPV tikimybę, kartu skatina ir gimdos kaklelio vėžio atsiradimą“, – sako R. Skirmantaitė.

Pokyčius gimdos kaklelyje padeda nustatyti citologinis tyrimas (PAP), kurį moterims nuo 25 iki 60 metų kartą per trejus metus kompensuoja valstybė. Visgi akušerės-ginekologės teigimu, pradėjus lytinį gyvenimą, pasitikrinti reikėtų dažniau – kas metus ar pusantrų.

Pastebėjus nedidelius pokyčius gimdos kaklelyje, taikomas konservatyvus gydymas ir stebėsena. Tik sunkiais atvejais – nustačius ikivėžinius pakitimus – atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai naudojant specialią diatermo kilpą, pašalinami pakitę audiniai, ar amputacija.

Cistos – nepiktybiniai kiaušidžių dariniai

Kiaušidės cista – tai tuščiaviduris, įvairios rūšies turiniu užpildytas darinys, skiriamos dvi jų rūšys: funkcinės cistos ir tikrieji nepiktybiniai kiaušidžių dariniai. Kiaušidžių funkcinės cistos susidaro sutrikus kiaušidžių funkcijai ir po kurio laiko išnyksta pačios. Tuo metu tikrieji kiaušidžių dariniai (endometrioidinė cista) susidaro dėl pakitusių audinio ląstelių.

Dažniausiai kiaušidžių cistos nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais, turint didelių apimčių funkcinę cistą, moteriai gali pasireikšti nereguliarus kraujavimas, menstruacijų ciklo sutrikimai ar tempimas pilvo apačioje. Endometrioidinei cistai būdingas skausmas pilvo apačioje, skausmingos mėnesinės ir lytiniai santykiai bei necikliniai kraujavimai.

„Dideli dariniai fizinio krūvio ar lytinių santykiu metu gali praplyšti, pasisukti ir sukelti stiprų pilvo skausmą, vidinį kraujavimą ar kiaušidės nekrozę. Pasireiškus šiems simptomams, būtina kreiptis į savo ginekologą, kad laiku būtų diagnozuota liga ir paskirtas reikalingas gydymas. Jei kiaušidžių cista yra funkcinė ir nėra stipraus pilvo skausmo, ji, gydoma medikamentais, išnyksta savaime. Kitais atvejais ginekologas gali pasiūlyti ją pašalinti chirurginiu būdu“, – sako R. Skirmantaitė.

Operacija gali būti atliekama laparotomijos (prapjovus pilvą) arba laparoskopijos būdu (kai operacijos metu naudojamas endoskopas – prietaisas, turintis optinę sistemą ir šviesos šaltinį). Pasak akušerės-ginekologės, pagrindiniai laparoskopinės operacijos pliusai – moteris greičiau sveiksta po operacijos, netenka mažiau kraujo, namo išleidžiama tą pačią ar kitą dieną, o kosmetinis odos pažeidimas –minimalus. Tuo metu po laparotomijos gijimo periodas pacientui yra ilgesnis ir sunkesnis.

Gerybiniai navikai – nepavojingi, bet gali kelti diskomfortą

Gerybiniai vulvos ir makšties navikai yra nepiktybiniai odos dariniai, kurie paprastai nekelia pavojaus žmogaus gyvybei. Dažniausiai pasitaikančios jų rūšys: didžiųjų makšties (Bartolinio) liaukų cistos arba abscesas, lipoma, hemangioma, polipai, fibroma ir smailiagalė kandiloma.

„Šie navikai dažniausiai būna besimptomiai, tik atsiradus Bartolinio liaukų cistai čiuopiamas darinukas vulvoje, juntamas pilvo tempimas, diskomfortas sportuojant ar lytinių santykių metu. Kartais cista gali infekuotis, t. y., susiformuoja labai skausmingas pūlinys, dėl kurio tampa sunku sėdėti, pakyla aukšta temperatūra. Bartolinio liaukos absecas šalinamas atliekant operaciją, kurios metu atveriamas ir drenuojamas pūlinys“, – pasakoja R. Skirmantaitė.

Nors kiti gerybiniai navikai nėra skausmingi, tačiau gali sukelti diskomfortą lytinių santykių metu ar depiliuojantis. Tokiais atvejais juos taip pat rekomenduojama pašalinti.

2021 07 04 10:42
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt