penktadienis, spalio 30 d.
Dietologė pataria: ką daryti, norint sumažinti finansiškai brangių ligų riziką
Alfa.lt

Saugoti savo sveikatą reikia nuolat, ne tik tada, kai staiga „aplanko“ ligos. Itin garsiai apie investavimą į sveikatą ir nuolatinį rūpestį savo sveikatos būkle pradėjome kalbėti tada, kai pasaulį sukrėtė pandemija, tačiau mažai kas suvokia, jog mūsų visuomenėje yra labai daug ligų, kurių skaičius kiekvienais metais vis auga. Viena to priežasčių – sveikatai nepalankus gyvenimo būdas. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, jog norint sumažinti ligų ir su jomis susijusių išlaidų tikimybę, visų pirma reikia pradėti keisti savo kasdienius įpročius.

„Įvairios lėtinės ir netikėtos ūminės ligos gali atnešti finansinius sunkumus, tačiau reikia paminėti, jog be finansinės dalies, šios ligos turi ir labai didelę emocinę kainą: prastesnę gyvenimo kokybę, blogesnę psichinę sveikatą, sudėtingesnes asmeninio tobulėjimo ir karjeros galimybes. Visa tai netiesiogiai taip pat gali atnešti finansinę naštą“, – sako dietologė E. Cikanavičiūtė.

Daugiau apie finansinę naštą kalba ir „Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė, kuri teigia, jog taupyti reikia ne tik naujiems automobiliams, kelionėms ar būstui, bet ir savo sveikatai. Pasaulyje išlaidos sveikatos apsaugai nuosekliai didėja, o prie to gerokai prisideda įvairios lėtinės ligos, prigijusios dėl patogaus ir sėdimo gyvenimo būdo.

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje taip pat daugiau nei pusės mirčių priežastis yra netinkamas gyvenimo būdas, alkoholis, rūkymas. Todėl būtina apie tai susimąstyti, nes teisingi įpročiai ir informuotumas gali būti savotišku ir nemokamu sveikatos draudimu. Taip pat medicininėms reikmėms reikėtų taupyti, jog staiga ištikus sveikatos problemoms, jų nepablogintų ir finansinės bėdos. Žmonės dažnai ima paskolas netikėtoms išlaidoms padengti, todėl visada raginame imtis visų priemonių, kad tokių netikėtumų būtų kuo mažiau“, – sako D. Stoškuvienė.

Gydytoja E. Cikanavičiūtė taip pat pataria nuolat rūpintis savo sveikata bei kasdieniniais įpročiais: mityba, fiziniu aktyvumu, darbo ir poilsio balansu bei vengti žalingų įpročių.

Pasikeitęs gyvenimo būdas paskatino naujas ligas

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, yra nustatyta, jog sveikatai nepalanki dieta bei netinkamas gyvenimo būdas yra glaudžiai susiję su didesne rizika susirgti vėžiu ar kraujotakos sistemos ligomis.

„Kraujotakos sistemos ligos nėra tik lietuvių problema. Tai viso išsivysčiusio pasaulio problema. Jų plitimas siejamas su pasikeitusiu žmonių gyvenimo būdu: staiga pasaulyje paplitus rūkymui; pasikeitus valgymo įpročiams; atsiradus daugiau žemos maistinės vertės maisto produktų. Negana to, sumažėjo ir žmonių fizinis aktyvumas“, – sako dietologė.

Dar vienas svarbus veiksnys, kuris paveikė lėtinių ligų paplitimą – nutukimas.

„Nuo 1975 m. nutukimo dažnis pasaulyje padidėjo tris kartus, o nutukimas yra rizikos veiksnys sirgti ne tik kraujotakos sistemos, bet ir kitomis lėtinėmis ligomis, net ir vėžiu. Su nutukimu siejama bent trylika vėžio tipų, tarp kurių yra gimdos, krūties, storosios žarnos, tulžies, kasos vėžys. Paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva užima penktą vietą Europoje – čia nutukimu serga 26 proc. suaugusiųjų“.

Augalinės kilmės produktai būtini gerai sveikatai palaikyti

Šiandien pasaulyje karaliauja įvairios dietos, kurių mados keičiasi taip greitai, kaip sezonai, todėl reikia nepasimesti, nes tai gali kainuoti labai daug. Dietologė teigia, jog tam, kad gerai jaustumeisi ir būtum sveikas, svarbu laikytis ne madingos dietos, o sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principų.

„Sveikatai palankioje ir subalansuotoje dietoje daugiau nei pusė raciono turėtų būti augalinės kilmės: mažai rafinuotų grūdų, kruopų, daržovių, ankštinių daržovių, vaisių, uogų, riešutų, sėklų. Mažesnioji dalis turėtų tekti aukštos maistinės vertės gyvūninės kilmės produktams: baltai mėsai, jūrinei žuviai, neriebiems natūraliems pieno produktams, kiaušiniams, rečiau liesai raudonai mėsai, saikingai vartojamiems riebalams, pirmenybę teikiant augalinės kilmės – išskyrus tropinius – kokosų ir palmių riebalus“, – pataria E. Cikanavičiūtė.

Daugelis kalba apie tai, ko žmogui nereikėtų valgyti, tačiau prasmingiau pabrėžti, ką valgyti reikia, ko jis nevalgo arba ką praleidžia pro pirštus.

„Viena iš problemų – per mažas skaidulinių medžiagų suvartojimas. 2014 m. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, gyventojai daržovių ir vaisių vartoja per mažai: kasdien šviežių daržovių valgo tik trečdalis gyventojų, per dieną vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių, o grūdinių produktų kasdien vartoja maždaug kas antras gyventojas. Bendrai suvartojama tik 15,7 g skaidulų per dieną. Skaidulų šaltinis – augalinės kilmės produktai. Todėl pirmiausia būtų prasminga koncentruotis į augalinės kilmės produktus. Tuomet didės tikimybė, kad racione sumažės žemos maistinės vertės ir lėtinių ligų riziką didinančių produktų: perdirbtos mėsos gaminių – rūkytų, sūdytų, vytintų, konservuotų, riebaus, sūraus maisto, pusgaminių, saldumynų“, – sako dietologė.

Fizinis aktyvumas sumažina lėtinių ligų riziką

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, fizinis aktyvumas, nepaisant to, koks žmogaus kūno svoris, sumažina storosios žarnos vėžio, moterims krūties ir gimdos vėžio riziką. O tai yra vienos iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių Europoje.

„Nagrinėjant nutukimo ir įvairių ligų priežastis, daug dėmesio skiriama pasikeitusiam fiziniam aktyvumui. Ypač reikšmingai fizinis aktyvumas keitėsi praėjusiame amžiuje, kai pradėjo daugėti protinio darbo reikalaujančių veiklų, o fizinių darbų ėmė sparčiai mažėti. Akivaizdu, kad laikai tikrai nebegrįš į anuos, kai dėl minėtų ir įvairių kitų priežasčių organiško fizinio aktyvumo buvo gerokai daugiau nei dabar. Todėl suprasdami, jog fizinis aktyvumas labai svarbus veiksnys siekiant geresnės sveikatos ir ilgaamžiškumo, turime sąmoningai jį didinti įvairiomis kompleksinėmis priemonėmis. Tik svarbu, kad jis būtų reguliarus, sistemingas, pakankamas ir pageidautina – malonus, socialus bei pasitarnaujantis ir kaip streso valdymo priemonė“, – sako specialistė.

Streso valdymas ir žalingų įpročių atsisakymas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vėžio atvejų kiekvienais metais sparčiai daugėja. 2018 metais buvo užregistruota 18,1 mln. šios ligos atvejų. Prognozuojama, jog per ateinančius du dešimtmečius pasaulyje vėžio atvejų padaugės 60 proc.

Viena iš pagrindinių tokio spartaus augimo priežasčių gali būti netinkamas gyvenimo būdas ir nuolat patiriamas stresas.

„Nėra abejonių, kad lėtinis stresas susijęs su lėtinių ir kitų ligų rizika, todėl sveikatai palankios ir subalansuotos dietos bei gyvenimo būdo visumoje turėtų atsirasti vietos ir sveikatai palankioms, tvarioms ir sistemingoms streso valdymo priemonėms. Norint sumažinti lėtinių ligų riziką, rekomenduojamas sveikatai palankus gyvenimo būdas: tinkamas maitinimasis bei darbo ir poilsio režimas, skatinama atsisakyti žalingų įpročių, skirti laiko aktyviam ir pasyviam poilsiui. Labai norisi, kad nepavykstant efektyviai valdyti streso savarankiškomis priemonėmis, būtų nedelsiant pasitelkiama konstruktyvi kompetentingų specialistų pagalba“, – sako dietologė. 

2020 07 16 13:13
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt