penktadienis, gegužės 7 d.
Emocinės pagalbos linijų atstovai pastebi išaugusį pagalbos prašymų skaičių
Alfa.lt

Nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybų atstovai pastebi, kad pandemijos metais kreipimųsi į juos ženkliai padaugėjo. Anot jų, dažniausios skambučių priežastys yra karantino sukeltos emocinės problemos, tai yra nerimas dėl ateities, vienišumas ir izoliacija. Psichologai teigia, kad didžiausias emocines problemas šiuo metu patiria paaugliai, nes jų įprastas gyvenimo ritmas pasikeitė labiausiai, o socialiniai tinklai gyvo bendravimo neatliepia.

„Vienišumo, atskirties, nežinomybės temos yra lyg fonas visiems pokalbiams jau nuo 2020 m. kovo mėnesio, kai prasidėjo pasaulinė pandemija. Nerimas dėl ateities ir nežinomybė neišvengiamai yra pagrindinė daugelio pokalbių tema, nors dažnai pokalbis gali prasidėti ir ne nuo jos“, – Alfa.lt teigė „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė.

Pokalbiai ilgėja

Pagalbos linijos atstovė teigia pastebėjusi, kad skambučių į „Jaunimo liniją“ nedaugėja, tačiau jie ilgėja.

„Žmonėms norisi ilgiau ir išsamiau pasikalbėti, išsakyti savo problemas. (...) Nerimas dėl finansinės padėties, baimė prarasti savo darbo vietą ir bendra nežinia dėl ateities yra dažnos temos pokalbiuose su skambinančiaisiais.

Pavyzdžiui, 2021 m. sausio pirmąją savaitę pokalbių, kuriuose skambinantieji dalijosi sunkumais, buvo iš viso 190 valandų, o 2020-ųjų sausį bendras pokalbio valandų skaičius buvo 130“, – sako R. Stanelytė.

Padažnėjo skambučių dėl savižudybės

„Vaikų linijos“ komunikacijos vadovė Audrė Bujokienė teigia, kad nors pirmojo karantino metu buvo sumažėję skambučių telefonu, kreipimųsi pokalbiais internetu daugėjo.

„Dalis vaikų galbūt gavo daugiau tėvų dėmesio ir jiems nebereikėjo ieškoti su kuo pasikalbėti. Tačiau visgi darome prielaidą, kad vaikai, išgyvenantys sunkumų, karantino metu turi mažiau privačios erdvės atviriems pokalbiams telefonu, todėl jie arba nesikreipia pagalbos, arba tai daro susirašinėdami internetu“, – teigia A. Bujokienė.

Pagalbos linijos komunikacijos vadovė teigia, kad dažniausios temos, dėl kurių vaikai bei paaugliai kreipėsi į „Vaikų liniją“, praėjusiais metais yra santykiai su tėvais ir draugais, patyčios, fizinė prievarta bei baimė ir nerimas. Moteris atkreipė dėmesį, kad net 2393 skambinusieji kreipėsi dėl savižudybės.

„Pastebime, kad karantino metu vaikų jau turėti sunkumai linkę paūmėti, pasunkėti, sunkūs išgyvenami jausmai – suintensyvėti. Jei iki pandemijos vaikai ir paaugliai nesutarė su tėvais ar pykosi su draugais, per karantiną santykių problemos dar paaštrėjo.

Per praėjusius metus vaikai ir paaugliai dažniau dalijosi mintimis apie savižudybę – dažnai šia tema tie patys vaikai kreipėsi ne vieną kartą, nes jiems reikėjo pagalbos išbūti su sunkiais jausmais. Vaikų skambučiuose, žinutėse ir laiškuose jaučiasi karantino, izoliacijos nuotaikos. Ypač per pirmąjį karantiną vaikai dažnai nerimavo dėl savo ir savo artimųjų sveikatos“, – sakė A. Bujokienė.

Dažnėja pokalbių ir apie darbo praradimą bei finansinius sunkumus

Pagalbos moterims linijos Kaune vadovė Aušra Stankūnienė tikina, kad tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu skambučių padaugėjo, o didžioji dalis jų buvo dėl pandemijos sukeltų emocinių problemų.

„Per 2019 m. atsakėme į daugiau kaip 20 000 skambučių, o 2020 m. – daugiau nei 23 000. Tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu sulaukėme daugiau skambučių – atsilieptų skambučių skaičius padidėjo apie 20 proc., per parą atsakydavome vidutiniškai apie 90 skambučių.

Karantino metu vyraujančios temos: vienišumas, izoliacija, nuotolinis mokymasis, nerimas, nemiga, psichinės ligos ir, žinoma, smurtiniai, toksiški santykiai bei skyrybos. Stipriai suvaržytas gyvenimas labai atsiliepia žmonių savijautai. Dažnėja pokalbių ir apie darbo praradimą, finansinius sunkumus“, – teigė A. Stankūnienė.

Labiausiai ši situacija paveikė jaunus žmones

Vilniaus universiteto (VU) docentas, Sveikatos ekspertų tarybos narys bei psichologas Paulius Skruibis teigia, kad dėl pandemijos žmonėms tikrai kilo emocinių problemų, susijusių su nerimu dėl ateities, bei tikina, kad padidėjo žmonių nerimas dėl sveikatos.

Psichologas pasakoja, kad Anglijos mokslininkų pirmojo karantino metu atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai paveikti yra jauni žmonės.

„Pandemijos metu ta emocinė sveikata tikrai suprastėja, tik, žinoma, ne visiems vienodai. Nėra taip, kad visiems blogiau pasidarė. (...) Labiausiai ši situacija paveikė jaunus žmones, moteris, tėvus, kurie augina mažus vaikus, bei žmones, kurie jau prieš tai turėjo emocinių sunkumų“, – sakė P. Skruibys.

VU docentas teigia, kad Lietuvoje jo kolegų atliktas psichologinės sveikatos tyrimas, kuris buvo atliktas pirmojo karantino metu, taip pat patvirtino, kad didžiausius emocinius sunkumus šiuo metu išgyvena jaunimas.

„Jis parodė, kad būtent jauni žmonės buvo labiausiai neigiamai paveikti. (...) Jei apie jaunus žmones kalbėtume, tai galvočiau, kad sugriuvo jų įprastas gyvenimas, paaugliams labai svarbu išeiti kažkur, jei dar su tėvais gyveni, ir turėti kažkokį savo nepriklausomą gyvenimą – susitikti su draugais“, – pasakojo specialistas.

Nuotolinis bendravimas  pervertinamas

Sveikatos ekspertų tarybos narys teigia, kad šiuo metu yra pervertinamas internetinis ir socialinių tinklų bendravimas.

„Jauni žmonės gi gali nuotoliniu būdų bendrauti, bet juk, nors ir gali, tai nepadeda visų poreikių atliepti. Mokytis ar studijuoti nuotoliniu būdu yra visai kas kita nei gyvai. (...) Jauni žmonės ieško draugo ar draugės, eina į pasimatymus ir panašiai, o dabar arba negali to daryti, arba daro tai nelegaliai, ir tada taip viską sudėjus, gal to jauno žmogaus gyvenimas labiausiai iš visų sugriuvo nuo to įprasto“, – samprotavo psichologas.

Daug ką lems ekonominė padėtis

P. Skruibis teigia, kad jei pandemija užsitęs, žmonės galimai susigyvens su tuo ir jų psichologinė būsena nebūtinai blogės, bet tai priklauso nuo kelių veiksnių.

„Žmonių atsparumas iš principo yra didelis, ir mes, psichologai, pastebime, kad žmonės, susidūrę su pačiais sudėtingiausiais, baisiausiais gyvenimo įvykiais, nebūtinai palūžta. Manau, galima galvoti, kad gal pripras ir apsipras ir gal ras būdą, kaip tomis nepalankiomis sąlygomis gyventi.

Labai svarbus dalykas yra ir tas ekonominis aspektas: jei tu netenki darbo, jei tu netenki pajamų, tada yra visai kita situacija, nei, sakykime, kad ir sunkiau, bet dirbi. Nedarbo rodikliai auga, jei tas ekonominis poveikis stiprės ir užsitęs, tai iš tikrųjų gali būti, kad mes susidursime ir su didesniu savižudybių skaičiumi, ir apskritai su dar prastesne psichikos sveikata“, – nuogąstavo psichologas.

VU docentas mano, kad viskas priklausys nuo to, kaip epidemiologinė situacija vystysis toliau.

„Jei pavyktų toliau išlaikyti tą užsikrėtimų atvejų mažėjimą ir po kurio laiko vėl būtų toks laisvesnis gyvenimas, kad šiek tiek daugiau gali daryti, tai gal tos neigiamos pasekmės būtų mažesnės, bet jei užsitęs arba, pavyzdžiui, vėl didės susirgimų skaičiai ir turėsime trečią karantiną, tos pasekmės gali būti blogesnės“, – pokalbio pabaigoje sakė psichologas P. Skruibis.

„Reikia sąmoningai galvoti, kaip pasirūpinti savo savijauta

Depresijos gydymo centro įkūrėjas ir klinikinis psichologas Antanas Mockus sako, kad didžiausių emocinių sunkumų žmonėms šiuo metu kyla dėl ilgai užsitęsusių ribojimų.

„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad žmonės pradeda jausti nuovargį, nes turi save kažkaip apriboti, ir tai dar yra kontroliuojama, tai ir kyla toks irzlumas, nuovargis ir nerimas dėl to, kad reikia save riboti.

Žmonės, kuriems anksčiau buvo prieinami tie, pavadinkim, resursai – išeiti į kažkokį renginį, pabendrauti su draugais, į sporto klubą nueiti, net nesusimąstė, kad gali tai prarasti. (...) Ir kai to netenki, tada jau reikia labai sąmoningai galvoti, kaip pasirūpinti savo savijauta. Kai kurie žmonės tada kaip stebuklą atranda kokią meditacinę praktiką ar atsipalaidavimo pratimus“, – sakė A. Mockus.

Psichologas teigia, kad tiems, kurie ir anksčiau turėjo psichologinių problemų, pandemija tik sustiprino tas emocijas.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad dabar žmonės, jei jau kreipiasi pagalbos, tai tikrai, kaip sakant, lanko tas konsultacijas atsakingai, ir matyti, kad jiems tai tikrai yra svarbu. Svarbu dėl to, kad spręsti problemas ir svarbu, kad turėtų kažkokią tą bendravimo vietą sau palaikyti“, – sakė specialistas.

2021 01 21 09:45
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt