antradienis, balandžio 20 d.
Gripas, peršalimas ar koronavirusas: ką daryti pajutus pirmuosius simptomus?
Alfa.lt

Šaltuoju metų laikotarpiu siaučia ne tik koronavirusas, bet ir kitos sezoninės ligos – peršalimas bei gripas. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pasakoja, ko reikėtų imtis pajutus pirmuosius ligos simptomus, kad nepakenktumėte nei sau, nei kitiems.

Panašūs simptomai gali suklaidinti

Vaistininko teigimu, iš pirmo žvilgsnio gripas, peršalimas ir koronavirusas gali turėti panašių simptomų. „Šiuo metu koronaviruso diagnostika kelia daug iššūkių, nes liga yra nauja, nepakankamai gerai mums pažįstama. Žmonėms pasireiškia skirtingi simptomai, kuriuos lengva supainioti su peršalimo ar gripo, o kai kurie pacientai iš vis praserga besimptome forma, – sako R. Blynas.

– Koronavirusas dažniausiai pasižymi bendrais gripo ir peršalimo simptomais: nuovargiu, karščiavimu, sausu kosuliu, galvos ar gerklės skausmu. COVID-19 gali pasireikšti ir dusuliu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jis gali būti ir gripo komplikacijų požymis. Išskirtinesnis simptomas – tai skonio ir kvapo praradimas, tačiau jis pasireiškia tikrai ne visiems pacientams. Sunkesniais atvejais koronavirusas sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.“

Pasak vaistininko, gripas prasideda staigiu karščiavimu, kaulų, raumenų ir akių skausmais, o slogos dažniausiai nebūna. Tuo tarpu peršalimas pasižymi neaukšta temperatūra, kuri nepakyla daugiau nei 38 laipsniai C, sloga, skaudančia gerkle bei sausu kosuliu. Peršalimo simptomai turėtų palengvėti per 2-3 dienas.

R. Blynas akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu pajutus bet kuriuos gripo ar peršalimo simptomus ir turint temperatūros, būtina kreiptis į gydytoją. „Jeigu jums nors kiek pakilo temperatūra, būtina kreiptis į medikus. COVID-19 gali prasidėti ir su nedidele temperatūra. Gydytojas įvertins situaciją ir pagal poreikį nukreips jus atlikti koronaviruso testą, – sako R. Blynas

– Jeigu peršalimo atveju pacientai serga nesunkiai, tai koronaviruso atveju pasekmės gali būti labai rimtos tiek aplinkiniams, tiek ir pačiam sergančiajam. Liga ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Geriau išsitirti ir gauti neigiamą atsakymą, nei nebūti tikriems, ar nesergate ir neplatinate viruso.“

Kada kreiptis į gydytoją

Vaistininkas pastebi, kad sergant gripu pacientui būtina gydytojo priežiūra, nes šis virusas atakuoja imuninę sistemą. Todėl, jei pirmosios dienomis pakyla temperatūra, tai reiškia, kad organizmas kovoja su virusu. Jeigu temperatūra sumažėja ir vėl pakyla, tai, pasak specialisto, yra blogas ženklas.

„Silpnas organizmas būna imlesnis infekcijoms ir gali prasidėti bakterinė infekcija, kuri sukelia gripo komplikacijas. Todėl reikia kreiptis į mediką, kuris suvaldytų ligą bei gydymą nukreiptų tinkama linkme, – teigia R. Blynas.

– Peršalimo atveju komplikacijos nebūdingos, o ir pati liga yra lengvesnė, trunka trumpiau. Ją sukelia rinovirusai, kurie per sezoną mutuoja bent kelis kartus, todėl nėra jokios vakcinos. Vienintelis peršalimo gydymas – simptomų lengvinimas.“

Vaistininkas primena, jeigu anksčiau dėl peršalimo nebuvo būtina kreiptis į gydytoją, pandemijos laikotarpiu – būtina iš pradžių kreiptis nuotoliniu būdu, nes koronavirusas gali pasireikšti ir šios ligos simptomais.

Gydymasis namuose

Pajutus pirmuosius simptomus, būtina likti namuose. Vaistininkas pataria savo namų vaistinėlėje iš anksto turėti pagrindines priemones savo būklei lengvinti, kad į vaistinę nereikėtų vykti jau jaučiant peršalimo simptomus. „Reikėtų būti pasirūpinus preparatais karščiavimo mažinimui, slogai suvaldyti, atsikosėjimui lengvinti, taip pat – vaistais nuo skausmo, – vardija vaistininkas.

– Jeigu kamuoja sloga, naudokite purškalus, stabdančius nosies sekreciją ir mažinančius paburkimą. Plaukite nosį jūros vandeniu. Jei skauda gerklę, yra įvairių pastilių ir purškalų – galima rinktis tiek augalinius, tiek cheminius. Jeigu pradedame atsikosėti, reikėtų vartoti preparatus, lengvinančius kosulį. Tai skatina plaučius valytis nuo visko, kas ten susikaupė, taip pat ir virusų.“

R. Blynas primena ir bendras rekomendacijas, kaip kovoti su padidėjusia temperatūra: „Kūno temperatūros malšinti vaistais nepatariama, jei ji yra mažesnė nei 38 laipsniai C. Organizmas pakelia mūsų temperatūrą, kad stabdytų viruso dauginimąsi. Tai yra natūrali kūno gynybinė reakcija. Jeigu imuninė reakcija stipri ir temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, reikėtų padėti organizmui ją sumažinti vaistais.“

Vaistininkas priduria, jei kūno temperatūra padidėjusi, būtina gerti daug skysčių, nes organizmas natūraliai vėsinasi išskirdamas prakaitą. 

2020 12 21 12:21
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt