penktadienis, gruodžio 4 d.
Kaip išvengti dantų ligų? Vien šepetėlio nepakaks
Alfa.lt

Kietas dantų šepetėlis – didelis jų priešas, o dar blogiau – tarpdančių nepriežiūra, sutaria „Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė ir burnos higienistė Dovilė Turkovė. Ką dar būtina žinoti apie burnos higieną, kad džiaugtumėmės gražiais dantimis, sveikomis dantenomis, gaiviu burnos kvapu ir išvengtume ligų?

Tai, kad dantis reikia valytis bent du kartus per dieną – kiekvienas žino nuo vaikystės. Tačiau tik nedaugelis girdėjo, kad įprastu dantų šepetėliu pašalinama tik apie 60 proc. burnoje gyvenančių bakterijų.

„Norėdami tinkamai prižiūrėti dantis turėtume juos valyti su dantų pasta ir šepetėliu ne rečiau kaip du kartus per dieną po tris minutes. Kasdien taip pat būtina naudoti tarpdančių siūlą ir tarpdančių šepetėlius, o sunkiau pasiekiamas vietas valyti vieno danties šepetėliu. Ir, žinoma, kas šešis mėnesius atlikti profilaktinę dantų apžiūrą“, – pabrėžia vaistininkė M. Žalytė.

Tarpdančių priežiūra – privaloma

Pasak „Skraidentos“ burnos higienistės D. Turkovės, tarpdančiuose slypi didžioji dalis kenksmingų bakterijų, todėl dantys dažniausiai pradeda gesti šioje vietoje. Tarpdančiuose visuomet prasideda ir periodontitas, t.y. kaulo tirpimas.

„Tarpdančius turėtumėte valyti bent kartą per dieną – geriausia vakare – su tarpdančių šepetukais ir tarpdančių siūlu. Mūsų tarpdančiai po dantenomis yra šiek tiek išgaubti, todėl vien tik siūlo nepakanka norint juos gerai išvalyti. Tarpdančių šepetukus mes vedame į tarpdančio apačią, prie pat dantenos ir lygiai taip pat jį ištraukiame. Šepetuko negalime ištraukti pro viršų, nes ten dantis liečiasi su kitu dantimi, todėl šią vietą išvalyti reikia su siūlu“, – sako pašnekovė.

Burnos higienistė pastebi, kad daugumą jos klientų gąsdina tai, kad pradėjus naudoti tarpdančių siūlą ir šepetuką pradeda kraujuoti dantenos.

„Normalu, kad tik pradėjus naudoti tarpdančių šepetėlius, 2–7 dienas galite pastebėti dantenų kraujavimą. To nebijokite ir vis tiek prižiūrėkite tarpdančius – kasdien matysite vis mažiau kraujo, o po kelių dienų jo neliks visai“, – teigia specialistė. D. Turkovė priduria, kad pirmą kartą išrinkti tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius gali padėti burnos higienistas arba gydytojas odontologas.

Gali pažeisti ir kietas šepetėlis

Vaistininkė M. Žalytė pasakoja, kad labiausiai klientams rūpintys burnos higienos klausimai yra: kodėl kraujuoja dantenos bei nuo ko dantys pasidaro jautrūs? Jos teigimu, dantenos dažniausiai kraujuoja dėl netinkamos dantų priežiūros ir per kieto šepetėlio, taip pat dėl B12, C ir K vitaminų trūkumo. Dantų jautrumą gali lemti ir įgimtas plonesnis dantų emalis, vitamino D bei kalcio trūkumas, per intensyvus valymas ar abrazyvi dantų pasta.

„Geriausias dantų šepetėlis yra tas, kurį naudojame tinkamai ir reguliariai. Rekomenduočiau rinktis minkštus

arba labai minkštus šepetėlius, kurie nepažeidžia dantų emalio bei dantenų. Patarčiau įsigyti šepetuką plonais, tankiais ir sintetinio pluošto šereliais. Sintetinis pluoštas džiūva greičiau, todėl mažiau kaupiasi mikroorganizmai ir tokie šepetėliai yra higieniškesni“, – tvirtina vaistininkė.

M. Žalytė priduria, kad šepetėlį reikėtų reguliariai keisti maždaug kas tris mėnesius. Jeigu pastebima, kad šepetėlis nusidėvi greičiau, tai gali būti ženklas, kad yra per stipriai spaudžiamas valymo metu, taisyklingo valymo svarbą akcentuoja burnos higienistė D. Turkovė.

„Nauji mano pacientai beveik visada dantis valo horizontaliais judesiais judindami šepetėlį į kairę – dešinę. Tokie valymo judesiai gali greičiausiai pažeisti dantų emalį ir dantenas, nes yra naudojama daug jėgos. Pacientai, valantys dantis horizontaliais judesiais, dažniausiai turi daugiausia dantų akmenų po dantenomis ir tarpdančiuose, nes taip valydami dantis minkštą apnašą sustumia būtent ten. Dantis reikėtų valyti šluojamaisias judesiais – nuo dantenų šluoti apnašą link kramtomųjų paviršių arba atlikti mažus sukamuosius judesius“, – sako specialistė.

Skalavimo skystis – be alkoholio

Kalbant apie papildomas burnos priežiūros priemones, skalavimo skystis yra vienas iš jų.

„Šie skysčiai gali būti kosmetiniai, kuriuos rekomenduočiau naudoti, pavyzdžiui, atsigėrus kavos arba pavalgius. Esant gausiam apnašų bei akmenų susidarymui naudojami antibakterinių medžiagų turintys skysčiai, stabdantys apnašų ir akmenų formavimąsi. Ėduonies profilaktikai gali būti naudojami skalavimo skysčiai, turintys fluoro“, – sako vaistininkė M. Žalytė.

Nepatariama naudoti burnos skalavimo skysčio, kurio sudėtyje yra alkoholio, nes jis sausina burnos gleivinę. Jei gydytojas nepaskyrė, taip pat nereikėtų pirkti skalavimo skysčio, kuriame yra chlorheksidino, nes jis naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias, burnoje esančias, bakterijas. „Burnos skalavimo skysčius rinkitės tada, kai juos jums rekomenduoja naudoti burnos priežiūros specialistai, bet nenaudokite jų savo nuožiūra kasdien“, – pataria D. Turkovė.

Atsakingai derėtų rinktis ir dantų pastą – atkreipti dėmesį į jos sudėtį ir pastos abrazyvumą – šis rodiklis žymimas RDA ir dažniausiai nurodomas ne ant pastos tūbelės, o gamintojo internetiniame puslapyje. Mažiausiai dantų emaliui kenkia mažo, iki 70 RDA abrazyvumo pastos, o 150–250 RDA laikomos netgi kenksmingomis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pastoje nebūtų SLS (Sodium Lauryl Sulfate), parabenų, titano dioksido, kuo mažiau kvapiklių, kurie gali sukelti burnos sausumą, skatinti opelių atsiradimą.

Geros dantų pastos sudėtyje, vaistininkės M. Žalytės teigimu, turi būti fluoro (amino fluorido, natrio fluorido, alavo fluorido ar pan.), kuris būtinas normaliam dantų formavimuisi ir mineralizacijai. Dantis stiprinti gali ir pastoje esantys hidroksiapatitas, ksilitolis, žalioji arbata, alijošius.

„Išsivalius dantis rekomenduojama tik išspjauti susidariusias putas, nes skalaudami vandeniu pašaliname dantų pastoje esančias veikliąsias medžiagas, kurios saugo dantis“, – priduria D. Turkovė.

Irgiatorius, burnos probiotikai ir kitos naujovės

Be anksčiau minėtų priemonių, pašnekovės kaip rimtą burnos higienos pagalbininką įvardija irigatorių, kuris naudingiausias žmonėms, nešiojantiems breketus, sergantiems periodontitu ar turintiems daug protezuotų dantų.

Vaistininkė M. Žalytė taip pat pataria visiems įsigyti liežuvio valiklį, kuris pašalina bakterijas nuo liežuvio paviršiaus ir gali praversti tiems, kas kovoja su nemaloniu burnos kvapu.

„Kovoti su blogu burnos kvapu ir mažinti apnašų susidarymą padeda ir burnos probiotikai – gerosios burnos bakterijos. Šios čiulpiamos pastilės sukuria sveiką pusiausvyrą mūsų burnoje, jose gausu aktyvių bakterijų, kovojančių su periodontitą ir kariesą sukeliančiomis bakterijomis“, – sako burnos higienistė D. Turkovė.

Tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, pasak vaistininkės, pravartu turėti tablečių dantų apnašų nustatymui. Jos nudažo po dantų valymo likusias apnašas ir vaizdžiai parodo, kokiose vietose reikėtų atidžiau valytis dantis.

2020 11 19 09:22
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt