sekmadienis, kovo 7 d.
Kaip pasirūpinti širdimi karantino metu?
Alfa.lt

Karantino metu į vaistinę užsukę pacientai klausimų apie širdies sveikatą užduoda kur kas dažniau. Neretai vaistininkas būna pirmasis asmuo, išgirdęs pacientų negalavimus ir skuba gelbėti. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė papasakojo, kaip tinkamai pasirūpinti savo širdies sveikata, kad bėdos neužkluptų, ir ko imtis, jei pasijutote blogai.

COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas keičia daugelio šalies gyventojų kasdienybę: mažiau judame, daugiau valgome, dėl to neretai ir prasčiau išsimiegame. Būtent dėl to kyla grėsmė širdžiai, tad šiuo metu jai turime skirti ypatingą dėmesį.

Visų pirma, vaistininkė V. Bečelytė pataria, nors ir šiuo metu šalyje karantinas, judėjimo – namuose ar saugiai lauke, sveikos mitybos, darbo ir poilsio režimo privalome laikytis. Jei mūsų dienotvarkė bus harmoninga, bent kiek pabūsime gryname ore, pajudėsime, neabejotinai miegas bus geresnis. Taip atsidėkosime visam kūnui, o ypač širdžiai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaistininkė sako, kad nors ir ne dažnai, tačiau pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukusiam pacientui ir papasakojusiam apie užklupusius negalavimus, primigtinai pasiūloma kreiptis į šeimos gydytoją ar net ieškoti skubios medikų pagalbos.

„Visais atvejais pacientams suteikiame pirmąją pagalbą, tačiau, jei įvardijamas spaudimas krūtinės plote, sunkumas, dusulys, rekomenduojame kreiptis į gydytojus“, – sako V. Bečelytė.

Vaistininkai pagal paciento negalavimus gali pasiūlyti vaistinius preparatus, maisto papildus, pakonsultuoti.

Dažniau matuojasi kraujospūdį

Vaistinėje taip pat yra galimybė nemokamai pasimatuoti kraujo spaudimą, vaistininkas būtinai pakomentuos rodiklius ir patars, ką daryti.

„Pastebime, kada karantino metu daugiau pacientų ateina pasimatuoti kraujo spaudimo“, – pasakoja vaistininkė ir priduria, kad pastaruoju metu dažniau šios paslaugos teiraujasi ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės.

„Dirbantis ar studijuojantis jaunimas dėl streso, įtampos skundžiasi sunkumu širdies plote, galvos svaigimu, skausmu. Tokiu atveju pirmiausia jiems patariame pailsėti, gerai išsimiegoti, vartoti pakankamai vandens, vengti streso, pajudėti, pabūti gryname ore“, – sako V. Bečelytė.

Kaip padėti širdžiai?

Vaistininkė sako, kad jauniems žmonėms, neturintiems rimtų problemų, dažniausiai padeda natūralios priemonės, kokybiškas poilsis, ramybė. Vyresniems žmonėms, kurie jau serga širdies ar kraujagyslių ligomis, būtina nuolatinė priežiūra.

„Tokie asmenys privalo laikytis iki šiol gautais šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymais, nuosekliai vartoti paskirtus vaistus.

Širdies ar kraujagyslių ligomis jau sergantys asmenys turi kasdien, o kai kuriais atvejais per dieną net kelis kartus, pasimatuoti kraujo spaudimą ir jį fiksuoti“, – pataria V. Bečelytė ir priduria, jog neabejotinai kasdien turi būti laikomasi sveikos mitybos, pagal galimybes užsiimti fizine veikla, vengti streso.

„Net jei šiuo metu ir yra karantinas, negalima vengti vizitų pas gydytojus, jei to reikia. Širdies ligomis sergantiems asmenims būtina sekti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti kraujo krešėjimo tyrimą“, – akcentuoja vaistininkė.

Būtina prevencija

Jau daugelį metų Lietuvos gyventojų pagrindinė mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Vaistininkė V. Bečelytė mano, kad tiek daug sergama širdies ligomis dėl per vėlyvos prevencijos.

„Imtis prevencinių veiksmų – sveikos mitybos, judėjimo, žalingų įpročių atsisakymo, streso valdymo – reikia nuo pat jaunystės. Deja, dažniausiai susirūpinama savo sveikata tada, kai jau jaučiami tam tikri negalavimai, – sako vaistininkė.

– Pradėti rūpintis sulaukus 40 ar 50 metų kartais gali būti per vėlu, statistika rodo, kad infarktą šiais laikais patiria net ir 30-mečiai. Tad rūpinkimės savo ir kitų sveikata!”

2021 02 04 17:43
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt