antradienis, balandžio 13 d.
Kas mus užkrėtė COVID-19: gyvatės, skujuočiai ar barsukai?
Alfa.lt

Pirmiausia buvo minimos gyvatės, vėliau – nykstantys skujuočiai, o galiausiai kaltinamųjų vietoje atsidūrė šeškiniai barsukai.

Vis dėlto mokslininkai vis dar aiškinasi, ar – ir kaip – pandeminis koronavirusas buvo perduotas žmonėms. Ekspertų nuomone, labai tikėtina, jog koronavirusinė infekcija COVID-19 pirmąkart buvo perduota šikšnosparnių žmonėms per kažkokį tarpinį gyvūną.

Įvairiuose tyrimuose pagrindiniu įtariamuoju nurodomas vis kitas gyvūnas – spėliota dėl šunų, kačių, barsukų, liūtų ir tigrų, jau neminint audinių, kurių sunaikinta milijonai.

Tarptautinėje misijoje Kinijos Uhano mieste dalyvavę Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai nustatė, kad tarpinio šeimininko hipotezė yra „tikėtina ar labai tikėtina“, o teoriją, kad virusas buvo paleistas iš laboratorijos, pavadino „itin mažai tikėtina“.

Toliau trumpai apžvelgiami galimi tarpiniai gyvūnai.

Gyvatės

Netrukus po naujosios ligos atsiradimo Uhane 2019 metų pabaigoje mokslininkai ėmė manyti, kad ją sukelia šikšnosparnių virusas.

Kinijos mokslų akademijos remto tyrimo išvados, paskelbtos 2020 metų sausį, rodo, kad COVID-19 sukeliantis virusas SARS-CoV-2 yra labai artimas vienam šikšnosparnių koronavirusui.

Šikšnosparniai yra daugelio koronavirusų šeimininkai.

Tačiau mokslininkai sako, kad SARS-CoV-2 žmones pasiekė per kažkokį kitą, dar nenustatytą tarpinį šeimininką.

Netrukus po pirmojo atliktas antras tyrimas, kurio išvadas paskelbė žurnalas „Journal of Medical Virology“, rodė, kad kaltininkės gali būti gyvatės.

Tačiau kiti ekspertai šį pranešimą iš karto atmetė ir tvirtino, kad tarpinis šeimininkas tikriausiai yra koks nors žinduolis, kaip ir sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS/SŪRS) atveju. SARS virusą žmonėms perdavė nedideli žinduoliai civetos, Kinijoje vertinami dėl savo mėsos.

SARS atsirado 2002 metų lapkritį Pietų Kinijoje, o 2003 metų viduryje virto sveikatos krize, nuo kurios ypač nukentėjo Azija. Virusas pražudė 774 žmones, keturis penktadalius iš jų Kinijoje ir Honkonge.

Skujuočiai?

Pietų Kinijos žemės ūkio universiteto mokslininkai 2020 metų vasarį paskelbė, kad „trūkstama grandis“ tarp šikšnosparnių ir žmonių galėtų būti nykstantys žinduoliai skujuočiai, kurių žvynai naudojami kinų liaudies medicinoje.

Skujuočiai buvo tarp laukinių gyvūnų, pardavinėtų centrinėje Kinijos dalyje esančio Uhano miesto Huanano turguje, susietame su dauguma pirmųjų žinomų COVID-19 atvejų.

Tačiau šiuo metu nėra aišku, ar iš tiesų kalti skujuočiai.

Serga katės ir šunys

Vėliau tą patį mėnesį Honkonge buvo karantinuotas vieno susirgusio žmogaus šuo, kurio testo dėl COVID-19 rezultatas buvo „silpnai teigiamas“.

Taip pat nustatyta kačių, šeškų, žiurkėnų, nelaisvėje laikomų liūtų bei tigrų užsikrėtimo SARS-CoV-2 atvejų.

Mokslininkai pabrėžia, kad naminiai gyvūnai gali užsikrėsti pandeminiu koronavirusu, bet negali užkrėsti žmonių.

Milijonai sunaikintų audinių

Įtarimas krito ir ant audinių, veisiamų dėl vertingo kailio.

Birželio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad Nyderlanduose tikriausiai nuo audinių koronavirusu užsikrėtę darbuotojai galėtų būti pirmieji žinomi žmonės, užsikrėtę nuo gyvūnų.

Vėliau COVID-19 atvejų buvo nustatyta audinių ūkiuose ir keliose kitose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant Daniją, Prancūziją, Graikiją, Italiją, Lietuvą, Ispaniją ir Švediją. Tokių pačių atvejų būta ir Jungtinėse Valstijose.

Liepą Nyderlanduose buvo sunaikinta dešimtys tūkstančių audinių, po mėnesio – dar šimtai tūkstančių, vyriausybei paankstinus audinių auginimo draudimo įsigaliojimą.

Danijoje, kur augintų audinių skaičius tris kartus viršijo šalies gyventojų skaičių, lapkritį nurodyta sunaikinti visas audines šalyje – 15–17 mln. žvėrelių.

Kopenhaga įspėjo, kad audinių populiacijoje atsiradusi koronaviruso mutacija, vadinamoji 5-ojo klasterio atmaina, galėtų kelti pavojų būsimų vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumui.

Trūkstama grandis

Uhane apsilankiusiai PSO ekspertų misijai netrūko įtariamųjų – nuo triušių iki šeškinių barsukų, meškėnų ir civetų.

Galutinėje ilgai lauktos misijos ataskaitos versijoje, kurios kopiją pirmadienį, iki oficialaus šio dokumento paskelbimo, gavo naujienų agentūra AFP, sakoma, jog labai tikėtina, kad koronavirusinė infekcija COVID-19 pirmąkart buvo perduota šikšnosparnių žmonėms per tarpinį gyvūną, taip pat kone galutinai atmetama teorija, kad užkratas galėjo pasklisti po incidento laboratorijoje.

Išvados iš esmės yra tokios, kokių buvo tikėtasi, o daugelis klausimų, taip pat ir dėl tarpinio šeimininko, liko neatsakyti, tačiau ataskaitoje išsamiai aprašomos ekspertų grupės išvadų priežastys. Mokslininkai pasiūlė atlikti papildomus tyrimus visose srityse, išskyrus paskleidimo iš laboratorijos hipotezę.

Vis dėlto misija nurodė, kad taip pat yra „įmanomas ar tikėtinas“ tiesioginis koronaviruso perdavimas šikšnosparnių žmonėms.

2021 03 30 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt