pirmadienis, sausio 17 d.
Kodėl žmonės nenori skiepytis COVID-19 vakcina?
Alfa.lt
Pixabay
Vakcina

Vakcinos nuo COVID-19 padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusu, tačiau didelė gyventojų dalis vis dar nesiryžta skiepytis. Psichologai tam rado paaiškinimą ir sako, kad visuomenėje trūksta supratimo ir nuoseklios diskusijos.

Biotechnologijų bendrovės „Moderna“ atliktais preliminariais tyrimų duomenimis, stiprinamoji – trečioji vakcinos dozė padidina antikūnų kiekį 37 kartus ir padeda apsisaugoti nuo naujausios omikron viruso atmainos. Tuo tarpu „Pfizer-BioNTech“ atlikti tyrimų duomenys parodė, kad jų sukurtos vakcinos trečioji dozė antikūnų kiekį organizme padidina 25 kartus.

Nors vakcinos rodo savo veiksmingumą ir prieš naujausias COVID-19 viruso atmainas, nemaža dalis žmonių vis dar nenori skiepytis. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo ataskaita, Jungtinėje Karalystėje (JK) tokių asmenų yra 10–20 proc., Japonijoje – 50 proc. ir Prancūzijoje apie 60 procentų.

Situacija panašėja į kultūrinį karą socialinėje erdvėje, o daugelis komentatorių teigia, kad vakcina dvejojantys asmenys yra neišsilavinę arba savanaudiški. Tačiau psichologai teigia, kad tokius žmonių pasirinkimus dažnai lemia daugybė sudėtingų veiksnių, į kuriuos vertėtų jautriai atsižvelgti, jei norime pasiekti visuotinį gyventojų imunitetą.

Nors ir kyla pagunda manyti, kad visi, kurie atsisako skiepytis, laikosi tų pačių įsitikinimų, daugumos skiepais abejojančių žmonių baimės nereikėtų painioti su keistomis ryžtingų antivakserių teorijomis.

„Jie labai garsiai reiškia savo nuomonę, aktyviai reiškiasi tiek socialiniuose tinkluose, tiek už jų ribų, – nuajienų portalui BBC teigė Londono universiteto Gyventojų sveikatos tyrimų instituto dėstytojas Mohammad Razai. – Tačiau jie yra labai maža visuomenės dalis“.

Jo požiūriu, didžioji dalis skiepais dvejojančių asmenų neturi konkrečių politinių pažiūrių ir nėra nusiteikę prieš mokslą, jo pažangą, jie paprasčiausiai negali apsispręsti.

Gera žinia ta, kad daugelis žmonių, kurie iš pradžių dvejojo, keičia savo nuomonę. „Tačiau net delsimas laikomas grėsme sveikatai, nes virusinės infekcijos plinta labai greitai, – tikino M. Razai. – Dėl didesnio naujųjų COVID-19 variantų užkrečiamumo padidėjo būtinybė kuo greičiau pasiekti kuo daugiau žmonių.“

Išankstinis nusistatymas

BBC rašo, jog mokslininkai vakcinacijos dvejones pradėjo tirti dar gerokai prieš pandemiją. Jie ištyrė įvairius modelius, kuriais bandoma užfiksuoti žmonių sveikatos elgesio skirtumus. Vienas iš perspektyviausių yra žinomas kaip 5Cs modelis, kuriame atsižvelgiama į šiuos psichologinius veiksnius:

  • Pasitikėjimas: asmens pasitikėjimas vakcinų veiksmingumu ir saugumu, jas siūlomomis sveikatos priežiūros tarnybomis ir politikais;
  • Pasitenkinimas: ar asmuo mano, kad pati liga kelia rimtą pavojų jo sveikatai;
  • Skaičiavimas: asmens įsitraukimas į išsamios informacijos paiešką;
  • Apribojimai (arba patogumas): kaip lengva atitinkamam asmeniui gauti vakciną;
  • Kolektyvinė atsakomybė: noras apsaugoti kitus asmenis pasiskiepijant pačiam.

Be to, atliktas Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad 10 proc. gyventojų adatų baimė yra viena iš pagrindinių kliūčių nesiskiepyti.

Vokietijoje, Erfurto universitete dirbanti psichologė Cornelia Betsch su kolegomis atlikto eksperimento metu pastebėjo, kad asmenis ypatingai veikia „patvirtinimo šališkumas“ ir iškreipia jų supratimą apie viruso riziką. Žmonės aklai pasitiki abejones keliančių šaltinių teikiama informacija ir tuomet nesiryžta skiepytis.

„Jei jau manote, kad vakcinacija gali būti rizikinga, tada internete ieškote „ar ši vakcinacija pavojinga?“, tuomet randate informaciją tik patvirtinančią jūsų išankstinį požiūrį“, – aiškina C. Betsch.

Londono universiteto dėstytojas M. Razai sutinka, kad vertėtų apsvarstyti patogumo klausimą, ypač atsižvelgiant į tuos, kurie gyvena neturtingesnėse bendruomenėse, kuriems gali būti sudėtingiau nuvykti iki vakcinacijos centro. „Daugeliui žmonių, gaunančių minimalų atlyginimą arba bedarbio pašalpas, kelionės į ir atgal gali būti didžiulė problema“, – pasakojo jis. Dėstytojo nuomone, dėl šios priežasties geriausia yra skiepyti vietos bendruomenės centruose.

Reikia diskusijos

Lengvo sprendimo kaip paskatinti žmonės skiepytis nėra, tačiau sveikatos priežiūros institucijos galėtų ir toliau teikti lengvai įsisavinamą, tikslią informaciją, skirtą pagrindinėms problemoms spręsti. Remiantis Londono Imperatoriškojo koledžo Pasaulinių sveikatos inovacijų instituto ataskaita, pagrindinės kliūtys nesiskiepyti ir toliau išlieka pacientų susirūpinimas dėl šalutinio jų poveikio ir baimė, kad vakcinos nebuvo tinkamai išbandytos.

Naujienų portalui BBC dėstytojas M. Razai teigė, kad reikia daugiau švietimo apie pačių vakcinų kūrimo istoriją. Pavyzdžiui, mRNR naudojimas vakcinose buvo tiriamas dešimtmečius – atliekant ilgus tyrimus, kuriuose buvo tikrinamas jos saugumas. Tai reiškia, kad ši technika galėjo būti greitai pritaikyta pandemijos atveju.

„Nei viena iš panaudotų technologijų nėra kenksminga, nes šias technologijas naudojome kitose sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų srityse“, – tvirtina jis.

Kiti mano, kad vertėtų pradėti glaudesnį bendradarbiavimą su mažesnių miestu ar bendruomenių nuomonių formuotojais, kurie galėtų pateikti „nuoseklią ir tikslią informaciją“ apie vakcinų riziką ir naudą.

Kad ir kaip jie nuspręstų teikti informaciją, sveikatos tarnybos, politikai turi aiškiai parodyti, jog yra pasirengę dalyvauti atvirame dialoge, sako M. Razai. „Turime išklausyti žmonių rūpesčius, juos pripažinti ir suteikti jiems informaciją, kad jie galėtų priimti pagrįstą sprendimą“, – pridūrė jis.

2022 01 02 08:26
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt