pirmadienis, lapkričio 29 d.
Kodėl žmonės nėra linkę mesti rūkyti?
Alfa.lt
Pixabay
Cigaretės

Nuo rūkymo kasmet miršta daugiau nei aštuoni milijonai žmonių, tai beveik dvigubai daugiau nei mirusių per visą COVID-19 pandemiją. Apie tai kodėl žmonės nėra linkę mesti rūkyti laidoje „Alfa taškas“ vedėjas Rimvydas Paleckis kalbėjosi su gydytoju-psichiatru Pavelu Osipovu ir „Ąžuolyno“ klinikos direktoriumi gydytoju-psichiatru Raimundu Alekna.

– Kodėl žmonės, net ir žinodami apie rūkymo žalą, vis tiek rūko?

P. Osipovas: Dauguma rūkančių žmonių vis dėlto bando mesti rūkyti. Metų bėgyje apie 50-60 proc. žmonių bando mesti rūkyti. Problema yra tame, kad daugumai nepavyksta to padaryti, mesti rūkyti žmogui pavyksta kažkur iš 30 karto. Yra žmonių, kurie bando mesti netgi dažniau, po keliasdešimt, po šimtą kartų ir daugiau. Ir, aišku, tai dažnai demotyvuoja žmones. Pati priklausomybė nuo nikotino yra tokia būklė, kai žmonės linkę mesti tik tuomet, kai kas nors išmuša iš komforto zonos, turi būti priežastys. Aišku, jeigu žmogus yra jaunas, jis neturi šiuo metu problemų su sveikata, jam kažkaip neaktualios tos problemos ir motyvacijos mesti rūkyti nebus.

– Ar rūkantiems užtenka pakankamai pagalbos norint mesti rūkyti?

P. Osipovas: Lietuvoje tos pagalbos prieinamumas po truputį gerėja, bet problema yra tame, kad žmonėms dažniau reikia apie tai priminti. Jei kiekvieno rūkančio žmogaus paklaustume ar jie nori pabandyti mesti rūkyti, tai vien toks klausimas padidina penkiais procentais norą mesti rūkyti. Jeigu mes šimto žmonių to paklausėme, tai iš jų mažiausiai penki norės mesti rūkyti vien dėl to, kad jų paklausė. Galbūt jeigu šeimos gydytojai ir kiti gydytojai dažniau pacientų paklaustų to, tai rūkančiųjų būtų mažiau.

– Raimundai, kokia situacija yra Norvegijoje? Žinau, kad dalį laiko dirbate ten, tad kaip ir kokius tabako gaminius vartoja norvegai?

R. Alekna: Vienoje priklausomybių ligų konferencijoje buvo pateikti duomenys, jog žmonės, kurie neturi psichiatrinių diagnozių, jų rūkančių yra maždaug 25 proc., o tie žmonės, kurie turi įvairias psichiatrines diagnozes, jų rūkančių yra žymiai daugiau. Pavyzdžiui, tarp bipolinį sutrikimą turinčių žmonių rūkančiųjų yra virš 70 procentų. Tad, iš tikro rūkymas yra viena iš kompleksinių psichinės sveikatos, psichinės būsenos dalių.

Aišku, tokių žmonių motyvai, kodėl jie rūko, yra įvairiausi. Nemaža dalis tikina, kad jaučia, jog jiems šiek tiek būna lengvesni pagrindinių vaistų pašaliniai poveikiai ir panašiai. Kai dabartiniai specialistai kalba apie vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus jie žiūri žymiai plačiau ir rūkymas yra aš vienas iš tokių indikatorių: kiek žmogus jau yra pasveikęs nuo pagrindinio susirgimo ir kiek jisai jaučiasi gerai, nes net ir gydant kitokias priklausomybės formas, kurios paprastai būna irgi kompleksinės, bet rūkymo atsisako man bemaž paskutinėje vietoje.

Rūkymo žala yra žinoma jau seniai. Žmonės, kurie rūko ir yra sąmoningi, jie turi būti labai stipriai motyvuoti mesti rūkyti. Norvegija skiriasi nuo Lietuvos tuo, kad iš didesnė dalis tų žmonių, kurie turi priklausomybę nuo nikotino, jie vartoja tą vadinamą „snusą“, todėl rūkančiųjų skaičius yra gerokai mažesnis, o populiaresni būtent tie „snuso“ gaminiai.

– Jūs kalbate apie kramtomąjį tabaką?

R. Alekna: Jį užkiša už lūpos ir burnoje laiko.

– Pavelai, ar patiems gydytojams užtenka pagalbos ir žinių, kaip pateikti tą informaciją tiems, kurie rūko, kad jie mestų rūkyti?

P. Osipovas: Žinių visada gali būti ir daugiau, bet aš manau, kad pagrindinė problema vis dėlto yra laikas, nes šeimos gydytojai, kurie pagrinde bendrauja su visuomene, jie turi katastrofiškai mažai laiko apklausti dėl visų įmanomų problemų ir dalykų. Aš manau, gydytojų žinios yra viena iš priežasčių, bet medicinos organizavimas ir darbo laikas irgi turi pasikeisti.

– Kaip padėti žmonėms atsisakyti cigarečių rūkymo?

P. Osipovas: Turi būti kuo didesnė informavimo apimtis. Yra šiuolaikiniai būdai mesti rūkyti, jie yra pakankamai saugūs. Dažnai rūkančiųjų bendruomenei ta informacija eina rato keliu. Geriau informuojant visuomenę rezultatai tikrai gali būti geresni.

– Kaip Norvegijoje yra padedama atsisakyti mesti rūkymo?

R. Alekna: Tai čia, kaip ir kolega Pavelas paminėjo, kad esminis momentas pakeis, nes mesti labai baisu visiems. atsisakyti to, kas teikia kažkokį vienokį ar kitokį malonumą, ar pagerina savijautą. Stacionarinėse gydymo įstaigose, kur gydomi žmonės su priklausomybėmis, yra naudojami nikotino pleistrai, kurie yra visiškai kompensuojami. Vėlgi, tokia psichoterapija yra orientuota į norą išsiaiškinti, dėl ko žmogus rūko.

Jeigu tai yra kažkokie pašaliniai vaistų poveikiai ar kažkokia tai būsena, kuri jo netenkina, tada reikia ieškot kitų alternatyvių būdų, kaip visus tuos simptomus palengvinti.

– Ką daryti tiems, kuriems nepavyksta mesti?

P. Osipovas: Tokiais atvejais rekomenduojama pakaitinė nikotino terapija, tai yra kai nikotinas patenka į organizmą kitokiais būdais, o ne per rūkymą. Aišku, pagrinde tai yra pleistrai ir kramtomos gumos bei purškikliai. Jie pristato nikotiną į organizmą saugiais būdais ir žmogus gauna nikotino dozę, o žala sveikatai sumažėja.

– Raimundai, gal galite palyginti Norvegijos ir Lietuvos teikiamą pagalbą gydytojams, kalbant apie informacijos gavimą?

R. Alekna: Norvegijoje visi gydytojai yra pakankamai gerai informuoti apie rūkymo žalą. Šeimos gydytojai ten gal daugiau orientuojasi į tai, kiek ir kokią žalą daro rūkymas fizinei sveikatai.

Tenka pripažinti, kad Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje, egzistuoja ta pati problema, kad yra nuvertinama rūkymo problema ir ją užgožia kiti psichikos sutrikimai ar kitos priklausomybės, todėl nepakankamai skiriama dėmesio tam. Tačiau ten didesnė visuomenės dalis yra sąmoningai nusiteikusi prieš rūkymą.

– O bedūmės alternatyvos, tai yra elektronines cigaretes bei kaitinamasis tabakas gali padėti? Ar tai tikrai alternatyva?

P. Osipovas: Tokios priemonės gali turėti labai platų pritaikymą praktikoje, bet, deja, kol kas vieningos nuomonės apie tau nėra. Kai kuriose šalyse elektroninės cigaretės arba jų analogai yra leidžiami, net rekomenduojami, o kitose šalyse yra visiškai uždrausti.

Teorijoje tai tikrai yra gana neblogas žalos mažinimo būdas, tačiau praktikoje mes turime keliasdešimt tūkstančių įvairių gamintojų bei produktų ir dažnai jų saugumo standartai yra tiesiog nepakankami.

– Retai pamatysi tradicinę cigaretę rūkantį jaunuolį, koks jūsų požiūris tas alternatyves rūkymo priemones?

R. Alekna: Mes labai akcentuojama nikotino žalą, tačiau rūkomasis tabakas kenkia daugiau ne kaip nikotino produktas, bet kaip smalkės ir tos degioss visos medžiagos, kurios virsta dervomis. Manau, kad visi pakaitiniai variantai, kurie išjungia būtent tas kancerogenines dervas ir smalkes, jau yra didelis progresas. Tabako rūkymas turi tokį prieštaringą poveikį: smalkės lyg slopina nervų sistemą, o tuo pačiu nikotinas aktyvizuoja.

2021 11 21 07:15
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt