pirmadienis, rugpjūčio 3 d.
Koronavirusas: imunitetas nuo ligos gali būti paplitęs daug plačiau, nei manyta anksčiau
Alfa.lt

Naujausias tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie neturi koronaviruso antikūnų, vis tiek gali turėti imunitetą ligai.

Portalo BBC duomenimis, Švedijos Karolinksos instituto tyrėjai patikrino 200 žmonių kraują, ieškodami specialių po persirgimo susiformuojančių antikūnų, tačiau bent dviem atvejais buvo surasti ir ypatingi T limfocitai, kurie identifikuoja ir sunaikina užsikrėtusias ląsteles.

Būtent panašūs atvejai buvo užfiksuoti ir žmonėms, kurie patyrė silpnus ar besimptomius COVID-19 ligos atvejus. Kol kas nėra aišku, ar šios ląstelės apsaugo tik patį individą, ar jos gebėtų sustabdyti ligos perdavimą kitiems žmonėms.

Tyrime buvo panaudotas kraujo donorų kraujas, taip pat pirmųjų po kelionių į koronaviruso židinius ir grįžusiųjų Švedijoje užsikrėtusių žmonių mėginiai.

Šis atradimas gali reikšti, kad imunitetą nuo COVID-19 gali turėti gerokai platesnė žmonių grupė, nei yra nustatoma pagal antikūnų patikrą. Labiausiai tikėtina, kad šie žmonės iš tiesų kovojo su liga, tačiau arba esminiai antikūnai jau yra dingę, arba jie nebuvo tinkamai užfiksuoti testuojant.

Ir šie žmonės turėtų būti apsaugoti, jei jie antrą kartą susidurtų su virusu.

Imperatoriškojo Londono koledžo tyrėjas Danny‘is Altmannas šį tyrimą apibūdino kaip „stiprų, įspūdingą ir nuoseklų“ ir teigė, kad vis daugėja įrodymų, kad „vien antikūnų testavimas nepakankamai įvertina organizmo imuniteto galimybes“. 

Bandos imunitetas

Deja, pasak vieno iš tyrimų autorių Marcuso Buggerto, šis atradimas tikrai negarantuoja, kad mes artėjame prie vadinamojo bandos imuniteto.

Reikia atlikti dar daugiau tyrimų, nustatant, ar T limfocitai iš tiesų gali suteikti „sterilizuojantį imunitetą“, visiškai užblokuojantį virusą, ar jie gali apsaugoti tik patį individą nuo susirgimo, tačiau ir toliau leisti nešioti virusą ir užkrėsti juo kitus.

M. Buggerto teigimu, šiuo metu vykstančios mokslinės diskusijos dėl imuniteto COVID-19 sukasi aplink antikūnus – Y formos proteinus, kurie veikia tarsi „raketos, numušančios taikinį“. Jie sulaiko virusą dar iki jam patenkant į ląstelę ir jį neutralizuoja.

Jei antikūnams nepavyksta neutralizuoti viruso, jis gali patekti į ląsteles ir paversti jas virusų gaminimo aparatais.

O T limfocitai taikosi į jau užkrėstas ląsteles ir visiškai jas sunaikina, neleisdami joms plisti į kitas sveikas ląsteles.

Kaip ir antikūnai, T limfocitai yra dalis mūsų imuninės sistemos ir turi savo „atmintį“. Vos jiems atpažinus konkretų virusą, jie gali taikytis į užkrėstas ląsteles ir jas pražudyti.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra išmėginamas specialus vaistas „interleukin 7“, kuris sustiprina T limfocitų gaminimąsi, siekiant pažiūrėti, ar tai padeda sparčiau sveikti nuo COVID-19. 

T limfocitų kritimas

Francis‘io Cricko instituto, Karališkojo Londono koledžo ir Šv. Tomo ligoninės tyrėjai 60 rimtai susirgusiųjų pacientų organizme buvo užfiksavę T limfocitų kritimą. Tai nebuvo pastebėta Karolinskos instituto tyrime, kuris parodė, kad kuo labiau serga pacientas, tuo daugiau organizme pasigamina antikūnų ir T limfocitų.

Todėl švedų tyrėjai tvirtina, kad yra reikalingi tolimesni tyrimai – nors jų atliktas mokslinis darbas buvo kol kas didžiausias T limfocitus tiriantis tyrimas, jame vis tiek dalyvavo palyginti maža pacientų grupė.

T limfocitai yra labai sudėtingi ir sunkiau aptinkami nei antikūnai, šiam darbui atlikti yra reikalingos specialios laboratorijos ir pora dienų įnirtingo mokslininkų komandos darbo.

Tai reiškia, kad bent artimiausiu metu T limfocitų tyrimai nebus prieinami masiškai. 

2020 07 07 08:14
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt