penktadienis, rugsėjo 25 d.
Koronavirusas: kodėl šalyse taip skiriasi mirštamumas?

Daugelis mūsų kasdien seka koronaviruso infekcijos plitimą ir dėl jos ištikusias mirtis. Taigi, daugelis pastebėjo, kad mirtingumo mastas kiekvienoje valstybėje gerokai skiriasi. Tam yra ne viena priežastis.

Portalo DW duomenimis, Vokietijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius, palyginti su užsikrėtusiaisiais, yra ganėtinai mažas ir daug mažesnis nei, tarkime, Italijoje. Šiuo metu mirtingumas Vokietijoje siekia 0,4 proc., o remiantis JAV Johns Hopkins universiteto duomenimis, Italijoje šis skaičius yra 20 kartų didesnis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tokį netolygumą lemia įvairūs faktoriai.

Pirma, mirtingumą gali lemti populiacijos piramidė arba pasiskirstymas pagal amžių ir lytį konkrečioje valstybėje. Tada kita galima priežastis yra medicininės ir kitos sveikatos apsaugos sistemos pajėgumas. Ir galiausiai viską gali lemti žmonių, tiriamų dėl koronaviruso, skaičius, nes žinoti ir sekti konkrečiai, kas susirgo, gali tiesiogiai lemti viešinamos statistikos patikimumą.

Kai kuriose valstybėse papildomi testai yra atliekami mirusiems – tai irgi gali paveikti oficialią statistiką. 

Kas būna tikrinami?

Ekonomistas Andreasas Backhausas socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pasidalijo žinute, kad vidutinis koronaviruso susirgusiųjų amžiaus vidurkis Italijoje siekė 63 metus, o Vokietijoje – 45 metus.

Toks skirtumas gali būti paaiškintas mažesniu jaunų žmonių, turinčių silpnesnius simptomus, tyrimų dėl koronaviruso mastu nei Vokietijoje. Šie nepatikrinti atvejai nėra matomi ir bendroje susirgusiųjų statistikoje. Ir tai gali paveikti mirtingumo dažnį, nes tik rimtai sergantys yra puikiai matomi.

Italijos nacionalinio laikraščio „Corriere della Sera“ atliktas tyrimas daro prielaidą, kad šalyje vis dar yra daugybė oficialiai nepraneštų atvejų tiek susirgusių, tiek mirštančių nuo infekcijos.

Pietų Korėjoje viskas yra daroma atvirkščiai. Šios šalies valdžia ištyrė gerokai daugiau žmonių dėl koronaviruso nei kitos valstybės. Todėl jų apytikris mirštamumas yra nepaprastai žemas. 

Populiacijos piramidė

Vidutinis populiacijos amžius gali irgi labai prisidėti prie neigiamos statistikos. Seniems žmonėms rizikingiau susirgti koronavirusu, nes labai dažnai jie turi ir kitų sveikatos sutrikimų.

Šios aplinkybės gali palengvinti virusui įveikti žmogaus imuninę sistemą, kuri tikrai yra silpnesnė nei sveikų žmonių, kurie dažniausiai būna jauni. Mūsų imuninė sistema silpsta senstant, mūsų imuninė sistema darosi mažiau efektyvi ir tai galiausiai priveda prie didesnės rizikos susirgti infekcinėmis ligomis.

Tačiau šis faktorius nepaaiškina esminio skirtumo tarp Europos valstybių, nes populiacijos piramidės daugelyje mūsų žemyno valstybių yra panašios. 2018 m. vidutinis amžius Vokietijoje siekė 46 metus, Italijoje 46,3 metų, o, tarkime, Lietuvoje – 43,7 metų.

Šis amžiaus faktorius gali vaidinti daug didesnį vaidmenį Užsachario Afrikoje, kur amžiaus vidurkis yra žemesnis. Čade, pavyzdžiui, vidutinis amžius tesiekia 16 metų. 

Epidemijos laikas

Epidemijos eiga gali pateikti dar vieną paaiškinimą dėl mirtingumo skirtumų.

Šalyse, kuriose viruso protrūkis smogė anksčiausiai – kaip Italija ir Ispanija, epidemija pasirodė kiek anksčiau nei Vokietija ar kitos šiaurinės valstybės.

Ir kaip praeina laikas nuo pirmo infekcijos atvejo iki pirmojo kritiškai sergančiojo mirties, taip ir mirtingumo statistika auga vis labiau artėjant prie epidemijos pabaigos. 

Sveikatos apsaugos sistemos „sveikata“

Tačiau pats svarbiausias klausimas išlieka, kaip gerai ligos protrūkiui yra pasiruošusi valstybės sveikatos sistema ir ar jai pavyks „išlyginti kreivę“. Pagrindinė mintis yra sumažinti staigių infekcijos ir mirčių atvejų šuolių kilimą, palaikant kiek įmanoma stabilesnius sergančiųjų kiekius plintant virusui.

Yra įmanoma, pavyzdžiui, sumažinti mirčių atvejų skaičių tarp rimtai susirgusiųjų koronavirusu pasitelkiant respiratorius ar ventiliacinius aparatus. Taigi, yra labai svarbu pasirūpinti, kad būtų užtikrintas reikiamas intensyvios priežiūros lovų skaičius ir prieiga prie reikalingų prietaisų.

Jeigu valstybė turi per mažai intensyvios priežiūros lovų ir ventiliatorių dirbtiniam kvėpavimui, labai tikėtina, kad tie pacientai, kurie negaus reikiamos priežiūros, mirs.

Ir pagal šį faktorių galima įžvelgti milžiniškus skirtumus tarp Vokietijos, Italijos ir kitų valstybių. Italijoje gyvena 60 mln. žmonių. Epidemijos pradžioje ši šalis turėjo apie 5 tūkst. intensyvios priežiūros lovų. Vokietijoje gyvena 80 mln. ir ši šalis turi per 28 tūkst. lovų, kurių skaičių ruošiamasi artimiausiu metu padvigubinti.

Pasauliniu lygiu intensyvios priežiūros lovų skaičius gerokai skiriasi. Vokietijoje šis skaičius siekia 29 lovas 100 tūkst. gyventojų, JAV – 34 lovos 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis skaičius siekia 15,5, Italijoje 12, o Ispanijoje tik 10 intensyvios priežiūros lovų 100 tūkst. gyventojų.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Pietų Korėja, kuriai sėkmingai pavyko pažaboti COVID-19 plitimą per masinę tikrinimo kampaniją ir griežtas izoliacijos priemones, teturi 10,6 intensyvios priežiūros lovų 100 tūkst. gyventojų.

Tačiau ši šalis įvedė griežtas karantino taisykles ir jau iš anksto buvo stabilizavę ligos plitimą ir teturi 10 tūkst. koronaviruso atvejų. Italijoje nustatytų infekcijų atvejų 8 kartus daugiau, o Ispanijoje – 6. 

2020 04 01 11:43
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt