pirmadienis, sausio 17 d.
Legendinis krepšininkas V. Chomičius – atvirai apie sportą, patirtas traumas ir alinančią sportininkų kasdienybę
Alfa.lt
BNS foto
Valdemaras Chomičius

Apie artoskopines operacijas dėka pratęstą sportininko karjerą laidoje „Sveikas rytojus“ pasakos legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius.

„Viskas prasidėjo dar tarybiniai laikais, kai informacijos apie sveiką gyvenimo būdą beveik nebuvo. Ne daug žinojome apie subalansuotą sportininkų mitybą, būtiną išgeriamo vandens kiekį ar vitaminų vartojimą. Gerdavome gazuotą vandenį ir valgydavome tai, ką valgo visi. Manau, kad aktyvus gyvenimo būdas ir mityba turi labai daug įtakos bendrai žmogaus savijautai“, – kalbės legendinis krepšininkas.

V. Chomičius prisimins, kad būdamas 20-25 metų amžiaus net ir sočiai prisivalgius eidavo sportuoti, darydavo pratimus su svoriais, bėgdavo krosą. Tuomet viskas atrodė labai gerai, tačiau, kaip teigia pats vyras sako, sulaukus 30-ies metų jis ėmė jausti sveikatos problemas.

Visi profesionalūs sportininkai patiria didžiulius krūvius. Lietuvos olimpinis čempionas laidoje pasakos, kad ilgus metus kasdienės treniruotės trukdavo ne trumpiau nei devynias valandas, o varžybų metu nepavykdavo išvengti ir traumų.

„Pirmąją operaciją man padarė 1995 metais, kai žaidėme Europos čempionate. Šokdamas pakreipiau koją – trūko meniskas, bet žaidimą tęsiau toliau. Varžyboms pasibaigus mano koja padvigubėjo, o grižus namo turėjau važiuoti į atranką, į Turkijos komandą. Niekam nieko nesakiau, kentėjau, gėriau skausmą malšinančias tabletes. Išvažiavus treniravausi visą savaitę du kartus per dieną, o naktį rėkdavau iš skausmo. Galiausiai, atėjau pas trenerį, pasakiau apie traumą ir išvykau namo“, - apie skaudžią traumą pasakos sportininkas.

V. Chomičiui Lietuvoje buvo atlikta artroskopinė operacija. Pasak „Fi Clinica“ gydytojo ortopedo traumatologo Edvino Pranevičiaus, tokios operacijos metu, per minimalius pjūvius į sąnarį yra įvedami specialūs instrumentai ir mikroskopinė kamera, kurios pagalba stebint vaizdą atliekamos tam tikros manipuliacijos, kitaip tariant – pagydomas sąnarys.

„Šių operacijų privalumas yra tas, kad atliekamas pjūvis yra labai nedidelis. Taip pat užtikrinamos mažesnės operacinio rando komplikacijos, tokios kaip randėjimas, sąaugų formavimasis. Po šios operacijos pacientai greičiau grįžta į fizinę veiklą, o pooperacinis skausmas yra žymiai mažesnis, lyginant su atviromis operacijomis. Ne paskutinėje vietoje yra ir estetinis vaizdas“, – kalbės gydytojas E. Pranevičius.

Po atliktos pirmosios operacijos garsusis krepšininkas dar daug metų sportavo ir, kaip pats sako, neturėjo jokių problemų. Intensyviai sportuojančiam V. Chomičiui antros operacijos prireikė tik po 10 metų, kai per varžybas Italijoje jis vėl patyrė traumą. Garsus vyras jau kitą dieną gavo ramentus ir iš daktarų išgirdo raginimą eiti.

Nors artroskopinių operacijų pagalba galima spręsti daug sąnarių bėdų, visgi, ne visada tokios operacijos gali būti atliekamos. Kartais vienintelė išeitis pacientui yra klasikinė, vadinamoji, atvira operacija.

„Labai daug krepšininkų yra patyrę tokių traumų, kai trūko kelio raiščiai. Pas daugumą likę dideli randai, taip pat, reabilitacija po atviros operacijos yra ilgesnė. Manau, kad artroskopinis metodas yra tikrai pažangus. Žinoma, atsižvelgiant į traumos rimtumą, kartais, norint išspręsti problemą, reikalinga atvira operacija“, - kalbės V. Chomičius.

„Būna situacijų, kai atlikti artroskopinės operacijos negalime. Esant sudilusiam kelio sąnariui, artroskopinė operacija nebus tokia naudinga kaip atvira. Kartais, išimtinais atvejais, kai pacientas yra jaunas ir turi pažeistus sąnarius, mes atliekame artroskopinę operaciją, tačiau ji dažniau atliekama bandant pašalinti skausmo priežastį ir atidedant protezavimo operaciją“, – aiškins gydytojas E. Pranevičius.

Liaudies išmintis sako: „Jei žinotum, kur krisi – pasidėtum pagalvę“. Tačiau, pasak gydytojo, krentant traumų galima išvengti, kaip ir galima atitolinti degeneracinius, su amžiumi susijusius, sąnarių skausmus.

„Pagrindinė visų traumų priežastis – laiku nesuveikęs pacientų raumenynas. Kaip taisyklė, tai būna raumenys atsakingi už stabilumą, reflekso lanką, kad nusileidimo metu visi raumenys vienodai įsitemptų ir krisdamas pacientas nusileistų minkštai. To išvengti galima sportuojant, reguliariai apsilankant pas kineziterapeutą, kuris, įvertinęs raumenų jėgą, balansą, paskiria individualią mankštą tai raumenų grupei, kuri tuo metu yra silpnesnė“, – pasakos „Fi Clinica“ traumatologas Edvinas Pranevičius.

Gydytojas taip pat pataria kuo daugiau judėti, nes tai gali sumažinti skausmą. Geriausia rinktis tokias fizines veiklas, kurios kiek įmanoma mažiau apkrautų jau ir taip pažeistus sąnarius: ėjimą, plaukimą, važiavimą dviračiu.

„Bet koks judėjimas yra gerai, žmonės turi judėti, palaikyti fizinę būklę. Kuo daugiau judėsite ir būsite linksmesni, tuo tikimybė susitikti su daktarais bus mažesnė“, – patars gydytojas ortopedas traumatologas Edvinas Pranevičius.

Kaip atrodo sportininkų kasdienybė, kokias traumas išgyveno legendinis Lietuvos krepšininkas V. Chomičius bei daugiau apie minimaliai invazyvią artroskopiją, jos privalumus ir galimybes – jau šį sekmadienį, 12 valandą medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“!

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!

2021 12 19 13:24
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt