penktadienis, gruodžio 4 d.
Nevaldomas diabetas gali net keliolika metų sutrumpinti gyvenimą
Alfa.lt

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu – įtraukiami į padidintos rizikos grupę. Ypač, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Minėdami Pasaulinę diabeto dieną, šiandien kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku, kuris pasakoja, kokią įtaką diabetas turi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei atskleidžia, ką privalo žinoti kiekvienas diabetu sergantis pacientas.

Diabetas – opi viso pasaulio problema

Cukrinis diabetas – didelė problema visame pasaulyje. Remiantis 2017 m. statistikos duomenimis, vien Europoje I ir II tipo diabetu sirgo 60 mln. žmonių, iš kurių apie pusė – oficialiai nediagnozuoti atvejai. Ir tai ne vien Vakarų pasaulio problema. Manoma, kad Indijoje ir Kinijoje cukriniu diabetu serga apie 10 proc. šių šalių populiacijos (o tai daugiausiai gyventojų turinčios šalys pasaulyje). Vis tik daromos prielaidos, kad šios ligos plitimui įtakos turi „vakarėjantis“ gyvenimo būdas – greitas ir perdirbtas maistas, mažėjantis fizinis aktyvumas, nutukimas.

Diabetas gali net kelioka metų sutrumpinti gyvenimą

„Ryšys tarp cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų žinomas jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad cukrinis diabetas širdies ir kraujagyslių ligų, tarp jų infarkto bei insulto, riziką statistiškai padidina net du kartus. Yra duomenų, rodančių, kad I tipo diabetas vyrų gyvenimą sutrumpina net 14 metų, o moterų ir dar daugiau – apie 17 metų. Šie skaičiai tik įrodo, kokia pavojinga liga yra diabetas, net jei jis ir neskauda, o kartais nejaučiama ir jokių simptomų. Dėl to reikia itin atidžiai ir nuosekliai vertinti į rizikos grupes patenkančius žmones, išsiaiškinti ar šie nieko nejausdami neserga cukriniu diabetu, o jį aptikus imtis atitinkamų ligos valdymo priemonių“, – pasakoja kardiologas Paulius Trinkauskas.

Pasak gydytojo, cukrinis diabetas gali sukelti plataus spektro kraujagyslių pažeidimus – nuo smulkiųjų kraujagyslių pažeidimų – mikroangiopatijų, sukeliančių inkstų, akių pažeidimus, iki stambiųjų – makroangiopatijų. Tarp pastarųjų bene geriausiai visuomenėje žinomi – miokardo infarktas ir galvos smegenų išeminis insultas. Taip pat diabetas didina ir širdies nepakankamumo bei galūnių kraujotakos sutrikimų atsiradimo riziką. Dėl sutrikusios galūnių, dažniausiai kojų, kraujotakos kyla daugybė įvairių problemų – reikšmingai padidėja gangrenos rizika, gerokai sunkiau gyja net iš pažiūros nedideli sužeidimai, kurie kartais gali baigtis net ir galūnės amputacija.

Ką privalo žinoti kiekvienas, sergantis diabetu?

Diabetas – lėtinė liga, kurios efektyviam valdymui svarbu ją suprasti ir pažinti. Deja, pasak gydytojo kardiologo Pauliaus Trinkausko, ne visi pacientai vienodai domisi savo liga ir jos keliamomis komplikacijomis, o ir gydytojai ne visada turi pakankamai laiko nuosekliai tai išaiškinti.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas sergantis diabetu privalo žinoti šiuos organizmo rodiklius: gliukozės ir cholesterolio koncentraciją kraujyje bei arterinio kraujo spaudimo rodiklius.

„Turint omenyje, kad diabetas jau pats savaime didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sergantiesiems yra svarbu stebėti savo cholesterolio lygį. Kartais tenka koreguoti net ir iš pažiūros sveikam žmogui normalų cholesterolio lygį, nes diabeto atveju tai jau gali būti pavojinga“, – priduria gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.

Efektyvus diabeto valdymas priklauso ir nuo paties sergančiojo

„Verta atkreipti dėmesį, kad tarp II tipo diabetu sergančių asmenų, didelė jų dalis taip pat turi ir nutukimo problemą, iš esmės nutukimas ir sukelia šią ligą. O kiek iš jų yra nors kartą lankęsi pas gydytoją dietologą ar laikosi rekomenduojamo mitybos plano, fizinio aktyvumo? Liūdna, bet dažnai atsakymas į šį klausimą būna neigiamas“, – pasakoja gydytojas Paulius Trinkauskas.

Pasak jo, diabeto atveju labai svarbus vaidmuo tenka subalansuotai mitybai, kuri svarbi ne tik cukraus kiekio kraujyje suvaldymui, bet ir nutukimo kontrolei bei padidėjusio kraujospūdžio ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų, tarp jų širdies ritmo sutrikimų, prevencijai. Ne mažiau svarbu ir pakankamas fizinis aktyvumas, o diabetu sergantiems kaip ir sveikiems asmenims rekomenduojama būti fiziškai aktyviems bent 30–60 minučių per dieną, bent daugelį savaitės dienų. „Tam nebūtina imtis intensyvaus sporto, pakanka šį laiką skirti, kad ir ėjimui vidutiniu tempu, ką galima praktikuoti visais metų laikais ir tai nieko nekainuoja“, – sako Paulius Trinkauskas.

Pasak gydytojo, savo praktikoje jis ir pats neretai sutinka pavyzdžių, kai pakeitę gyvenimo būdą ir ėmęsi atsakomybės už savo sveikatą, žmonės pastebimai pagerino savo būklę. „Kartais pokalbio su pacientu metu paaiškėja, kad dar prieš kelerius metus žmogus vartojo net keletą kraujospūdžiui mažinti skirtų preparatų, bet štai numetus antsvorį, subalansavus mitybą ir atsisakius žalingų įpročių, kraujospūdis normalizavosi tiek, kad šiandien pakanka nebe trijų, o vienos tabletės. Ir atvirkščiai – priaugus daugiau svorio, kraujospūdžio problemos tik dar labiau paaštrėja, todėl tenka skirti papildomų vaistų“, – pasakoja gydytojas kardiologas.

Prieš vizitą pas gydytoja – atlikti namų darbus

Diabetu sergantys pacientai turėtų periodiškai lankytis pas savo šeimos gydytoją, taip pat gydytoją endokrinologą, kuris prireikus nukreiptų ir gydytojo kardiologo konsultacijai. Gydytojas kardiologas įvertins individualią riziką ir skirs reikalingas prevencijos ar gydymo priemones, kadangi diabetu sergančiųjų rizika irgi yra ne vienoda.

Tarkim, asmenys sergantys I tipo diabetu, jaunesni nei 35 metų arba sergantys II tipo diabetu mažiau nei 10 metų ir jaunesni nei 50 metų amžiaus, neturėję kraujagyslinių įvykių tokių kaip miokardo infarktas, insultas ar kitų organų „taikinių“ pažeidimų turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lyginant su ilgą diabeto „stažą“ ir minėtas ligas turėjusiais pacientais. Reikalinga periodiškai atlikti ir inkstų funkcijos tyrimus – kalio, kreatinino koncentracijos kraujyje nustatymui.

„Gydytojui kardiologui labai padeda ir arterinio kraujo spaudimo bei jo kitimo žinojimas. Savaitę ar dvi prieš vizitą pas gydytoją kardiologą rekomenduojama kelis kartus per dieną stebėti ir fiksuoti arterinį kraujo spaudimą. Pakanka tai daryti dukart per dieną, pavyzdžiui, atsikėlus ryte ir prieš miegą 5 minutes ramiai pasėdėjus. Tai suteikia daug naudingos informacijos, nes kaip mes, gydytojai, juokaujame – yra naminis kraujo spaudimas ir yra kraujospūdis gydytojo kabinete, kuris neretai ženkliai pakyla vien dėl jaudulio“, – šypsosi gydytojas kardiologas.

2020 11 11 17:41
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt