sekmadienis, liepos 25 d.
Penki dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie „AstraZeneca“ vakciną nuo COVID-19
BNS

Pigi ir paprastesnėmis sąlygomis laikoma bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina reikšmingai prisidėjo prie pasaulinės kovos su koronaviruso pandemija, tačiau ji ne kartą tapo ir kontroversijos objektu.

Pateikiame penkis svarbius faktus apie šį preparatą.

Praktiškumas

Didžiausi „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos privalumai yra žema kaina (maždaug 2,5 svaro sterlingų, arba 2,75 euro už dozę) ir nesudėtingos laikymo sąlygos.

Preparatą galima laikyti įprastame šaldytuve 2–8 Celsijaus laipsnių temperatūroje, todėl jis idealiai tinka didelio masto vakcinacijos programoms.

Palyginimui, bendrovės „Moderna“ skiepai turi būti laikomi -20 laipsnių pagal Celsijų, o kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ produktas – net -70 Celsijaus laipsnių temperatūroje.

Pasak JAV maisto ir vaistų administracijos, užšaldytos „Pfizer-BioNTech“ vakcinos ampulės gali būti saugomos iki dviejų savaičių temperatūroje, paprastai palaikomoje farmacinės paskirties šaldikliuose.

Šalutiniai poveikiai

Danija ketvirtadienį paskelbė atsargumo sumetimais laikinai nenaudosianti „AstraZeneca“ vakcinos, nuskambėjus būgštavimams, kad šiuo preparatu paskiepytiems asmenims gali susidaryti kraujo krešulių.

Vis tik šalies nacionalinė sveikatos apsaugos agentūra pabrėžė, jog kol kas neįmanoma nustatyti ryšio tarp šios vakcinos ir krešulių.

Pati „AstraZeneca“ pareiškė, jog nėra jokių įrodymų, kad jos produktas sukelia didesnę kraujo krešulių riziką, ir pridūrė, kad tokia galimybė buvo „nuodugniai ištirta per trečiojo etapo klinikinius tyrimus“.

Austrija pirmadienį paskelbė sustabdžiusi skiepijimą „AstraZeneca“ vakcinomis iš vienos partijos, nuo kraujo krešėjimo sutrikimų mirus 49-erių slaugytojai, vakcinuotai keliomis dienomis anksčiau.

Estija, Lietuva ir Liuksemburgas taip pat sustabdė skiepijimą vakcinomis iš tos pačios serijos, kuri buvo pristatyta 17 valstybių ir kurioje buvo milijonas vakcinų.

Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) pareiškė, jog sunkios alergijos turėtų būti įtrauktos į „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 galimų šalutinių poveikių sąrašą, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp virtinės tokių atvejų ir vakcinavimo.

Penktadienį EVA nurodė, kad „rekomendavo atnaujinti informaciją apie šį produktą, įtraukiant anafilaksiją ir didelį jautrumą (alergines reakcijas) kaip šalutinius poveikius“.

Vėluojantis pristatymas

Pirmiausia vakcina buvo patvirtinta naudoti Britanijoje, kuri užsisakė 100 mln. dozių.

Tačiau dėl vėlavimo pristatyti vakcinas Europos Sąjungai – nors tuo pat metu jos ir toliau pasiekdavo Jungtinę Karalystę – britų ir švedų bendrovė sulaukė griežtos kritikos.

Sausį „AstraZeneca“ paskelbė galinti pateikti tik trečdalį iš 120 mln. dozių, iš pradžių pažadėtų 27 ES valstybėms narėms per pirmąjį ketvirtį.

Tą patį mėnesį ES pristatė planus vienašališkai panaikinti kai kuriuos „Brexito“ susitarimo „Šiaurės Airijos protokolo“ elementus, kad iš bloko nebūtų galima išvežti vakcinų. Britanijos, Airijos ir Šiaurės Airijos nepasitenkinimas privertė ES netrukus atšaukti tą planą, kurį dabar daug kas laiko diplomatine klaida.

Neseniai Italija blokavo 250 000 „AstraZeneca“ vakcinos dozių siuntą į Australiją, motyvuodama „nuolatiniu“ skiepų stygiumi Europoje ir „vėluojančiu pristatymu“.

Šimpanzės

Ši vakcina sukurta naudojant adenoviruso vektorių, o tai reiškia, kad jai panaudotas modifikuotas paprastai šimpanzes užkrečiantis virusas, pritaikant jį SARS-CoV-2 spyglių baltymo gamybai.

Šios rūšies vakcina supažindina imuninę sistemą su spyglio baltymu, kad pažadintų žmogaus imuninę sistemą.

Patekusi į žmogaus ląsteles vakcina turėtų paskatinti virusą atpažįstančių antikūnų gamybą.

Remiantis medicininio žurnalo „The Lancet“ gruodžio 8 dieną paskelbtais duomenimis, ši vakcina yra „saugi ir veiksminga. Tik vienam iš 23 754 vakcinos bandymuose dalyvavusių savanorių pasireiškė su vakcina „galimai susijęs šalutinis poveikis“.

Tai buvo retas neurologinis atvejis – skersinis mielitas, dėl kurio bandymai buvo laikinai sustabdyti.

Painūs rezultatai

Lapkritį pirminius tyrimų rezultatus paskelbusi britų laboratorija pranešė, kad vakcinos veiksmingumas vidutiniškai siekia 70 proc., o „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų veiksmingumas viršijo 90 procentų.

Tačiau „AstraZeneca“ vakcinos veiksmingumas savanoriams, gavusiems pusę dozės, o po mėnesio – visą vakcinos dozę, siekė 90 procentų. Mažesnis 62 proc. veiksmingumas buvo fiksuotas kitai grupei savanorių, kurie gavo po dvi pilnas vakcinos dozes su vieno mėnesio pertrauka.

Po pusę dozės vakcinos savanoriams buvo suleista atsitiktinai, dėl to bendrovė sulaukė kritikos dėl rezultatų patikimumo ir buvo priversta atlikti papildomų tyrimų.

Naujausi Anglijos sveikatos apsaugos pareigūnų atlikti tyrimai rodo, kad jau po pirmosios vakcinos dozės žmonių virš 70 metų grupėje preparato veiksmingumas apsaugant nuo COVID-19 simptomų siekė nuo 60 iki 73 procentų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 03 13 11:26
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt