sekmadienis, liepos 25 d.
Per antrąjį karantiną prastėjo lietuvių psichologinė sveikata: stresui mažiau atsparios moterys
Alfa.lt

Jau daugiau nei metus tęsiantis pandemijai, per antrąjį karantiną lietuviai nesijaučia pilnai prisitaikę prie naujos realybės – net 45 proc. lietuvių per antrąjį karantiną pajautė suprastėjusią psichologinę savijautą, kuomet fizine sveikata skundėsi 27 proc. gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė balandį sveikatos mėnesiu paskelbusio mažmeninės prekybos tinklo užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Jos rezultatai rodo, jog lietuviai priemonių gerinti savo emocinei būklei kol kas imasi nedrąsiai.

Suprastėjo emocinė būklė

Paaiškėjo, kad antrojo karantino metu lietuviai nebūtinai yra geriau prisitaikę išgyventi socialinį nuotolį ir kitus karantino aspektus – net 45 proc. gyventojų išsakė, kad suprastėjo jų psichologinė būklė, kuomet pablogėjusia fizine sveikata skundėsi 27 proc. apklaustųjų. Emocinė sveikata visose amžiaus grupėse suprastėjo panašiai, bet kiek labiau pažeidžiami buvo jauni – 18-34 metų – amžiaus žmonės, nepriklausomai nuo jų uždirbamų pajamų.

Paklausti, kas jiems teikė džiaugsmą antrojo karantino metu, daugiausia žmonių kaip laimės šaltinį įvardijo laiką su artimaisiais, mažiau – pasivaikščiojimus gamtoje, gryname ore. Žmonėms taip pat nuotaiką kėlė sportas, knygų skaitymas, rankdarbiai, nauji hobiai, ramus darbas iš namų.

Labiau pažeidžiamos moterys

Be to, antrojo karantino metu gerokai išaugo ir patiriama įtampa. Pastebima, kad šiuo laikotarpiu net pusė apklaustųjų teigė prastai išsimiegantys, o 69 proc. žmonių patyrė daugiau streso. Įdomu tai, kad tiek prastesnę bendrą psichologinę sveikatą, tiek didesnį streso lygį labiau patyrė moterys – tik penktadalis jų nurodė nejaučiančios streso ir įtampos.

„Per metus su pandemija ir karantinu žmonės yra tikrai pavargę, išsiilgę ilgai nematytų šeimos narių bei draugų, bendravimo, įvairių veiklų, juos labiau kamuoja nerimas dėl dabarties ir ateities. Natūralu, kad šie dalykai turėjo įtakos emocinei sveikatai ir nuotaikai. Tačiau dabar yra pats laikas žingsnis po žingsnio skirti daugiau dėmesio savo psichologinei sveikatai, dažniau išeiti iš namų, atrasti laiko mylimam hobiui ar tiesiog poilsiui“, – sako prekybos centro socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.

Panašu, kad lietuviai pagerinti savo emocinę sveikatą nori ir patys, tačiau tokius planus išsako nedrąsiai. Tyrimo duomenimis, per antrąjį karantiną beveik ketvirtadalis žmonių pradėjo labiau rūpintis savo psichologine būkle. Be to, 4 iš 10 respondentų sakė norintys labiau rūpintis savo emocine sveikata, 36 proc. apklaustųjų ketina ateityje skirti daugiau dėmesio poilsiui, o 28 proc. planuoja gerinti miego kokybę.

2021 04 19 15:46
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt