antradienis, spalio 27 d.
Prof. V. Usonis: užkrečiamąsias ligas galime valdyti tik kruopščiai vykdydami skiepų planą
Alfa.lt

Šiemet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paminėjo 40-metį, kai išnyko viena baisiausių užkrečiamųjų ligų pasaulyje – raupai. Iš ligų žemėlapio dingsta ir poliomielitas – liga, kuri Lietuvoje paskutinį kartą registruota 1977 m., o pasaulyje šiuo metu diagnozuojama tik Afganistano ir Pakistano pasienyje, nors 6-ajame dešimtmetyje buvo didžiulė šios ligos epidemija JAV. Prie minėtų ligų suvaldymo labiausiai prisidėjo skiepai, kurie įvardijami kaip didžiausias XX a. medicinos išradimas.

PSO ekspertai yra paskaičiavę, kad per visą žmonijos istoriją, didžiausią poveikį gyvenimo kokybei, atsižvelgiant į išsaugotas gyvybes, darbo našumą, lėmė geriamo vandens kokybė. Antroje vietoje – skiepai.

Pasak prof. habil. dr. Vytauto Usonio, daugelis ligų yra valdomos pasitelkus skiepus ir bet koks skiepų aprėpčių sumažėjimas turi įtakos įvairių ligų paplitimui.

„Jeigu ligos sukėlėjas būdingas tik žmogui ir kiti gyvūnai neserga, tinkamai skiepijant galima tikėtis visiško ligos išnykimo. Tačiau yra ligų, kurių infekcijos šaltinis egzistuoja gamtoje nepriklausomai nuo žmogaus. Pavyzdžiui, stabligė – jos sukėlėjai yra dirvoje, visuose geografiniuose regionuose, taip jau prisitaikiusi bakterija, ir susižeidus yra rizika susirgti. Net jeigu 100 proc. visi būtų skiepijami, vis tiek ši liga neišnyks. Panašiai yra su difterija. Ją sukeliančios bakterijos egzistuoja neprikausomai nuo žmogaus, tad jų visiškai išnaikinti nepavyks. Ligą galime suvaldyti tik pasitelkę skiepus“, – apie skiepijimo svarbą pasakoja prof. habil. dr. V. Usonis.

Skiepų skaičius didėja

Prof. habil. dr. V. Usonis jau keletą dešimtmečių prisideda prie įvairių skiepų tyrimų Lietuvoje ir nuo šalies Nepriklausomybės atgavimo dalyvauja rengiant, prižiūrint ir tobulinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.

Nacionalinės imunoprofilaktikos programą sudaro įvairios dalys, pavyzdžiui, vakcinomis valdomų ligų analizė, epidemiologinė priežiūra ir viena iš programos dalių – Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Pirmoji imunoprofilaktikos programa Lietuvoje buvo patvirtinta 1992 m. ir tuomet vaikai buvo skiepijami nuo 6 infekcijų, o šiandien – nuo 14 užkrečiamųjų ligų.

Šiuo metu vaikų skiepų kalendorių sudaro vakcinos nuo tuberkuliozės, hepatito B, kombinuotos – kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae vakcinos, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, ir – tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės, vakcinos, taip pat 2018 m. įtraukti naujausi skiepai nuo meningokokinės B tipo ir rotavirusinės infekcijos.

Meningokokas kelia nerimą tėvams

„Sergamumas meningokokine infekcija yra endeminis, t. y. pastovus ir mažai svyruoja. Lietuvoje vyrauja B tipas, kuris visiškai nepaplitęs nei Latvijoje, nei Baltarusijoje, nei Lenkijoje. Lietuva kartu su Anglija, Airija ir Olandija patenka tarp daugiausia susirgimų fiksuojančių šalių Europoje. Vos tik vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos buvo sukurta ir ištirta, jos poreikis buvo didžiulis. Pirmieji B meningokoko vakciną į nacionalinę skiepijimų programą įtraukė anglai nuo 2015 m., o Lietuvoje ši vakcina valstybės lėšomis kūdikiams skiepijama nuo 2018 m. liepos 1 d. Šiais metais vakciną į nacionalines programas įtraukė Portugalija, Malta, Čekija“, – teigia prof. habil. dr. V. Usonis.

Pernai buvo užfiksuoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai ir 5 mirtys, šiemet pirmąjį ketvirtį – 8 susirgimai. Didžiausia rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 6 metų amžiaus.

„Po kiekvieno vaikų susirgimo tėvai tampa itin jautrūs. Kol skiepai nuo meningokoko nebuvo kompensuojami, net nestipriai vaikui sukarščiavus, tėvai jau vykdavo į ligonines ir prašydavo paneigti meningokoko B diagnozę. Po svarstymų Seime, Sveikatos apsaugos ministerijoje, PSO ekspertų vizito Lietuvoje buvo nuspręsta vakciną nuo meningokoko B infekcijos įtraukti į skiepų kalendorių“, – pasakoja prof. habil. dr. V. Usonis.

Viena injekcija – nuo kelių ligų

Pasak profesoriaus, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau kombinuotų vakcinų, kurios suteikia galimybę viena injekcija suvaldyti keletą užkrečiamųjų ligų. Pasaulyje jau yra naudojama ir penkių ar šešių komponentų vakcina, tai reiškia, kad viena injekcija galima paskiepyti nuo penkių ar net šešių ligų. Kuo didesnė ligų kombinacija, tuo patogiau, mažiau dūrių, greitesnis skiepijimo procesas.

„Bet kokiu atveju svarbiausia tėvams klausyti gydytojo ir vadovautis Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi. Palyginti su geriausiai ES šalių skiepų kalendoriais, pas mus dar trūksta skiepų nuo vėjaraupių. Tačiau, tikėtina, kad ateityje jie taip pat bus įtraukti“, – sako prof. habil. dr. V. Usonis.

Jeigu skiepijama mažiau – ligos plinta

Pastaraisiais dešimtmečiais PSO siekė suvaldyti tymus ir kuriam laikui jai tai pavyko padaryti. Buvo deklaruota, kad visas Amerikos žemynas „laisvas“ nuo tymų. Tačiau sumažėjus skiepijimų apimtims, tiek Amerikos žemyne, tiek Europoje ši liga vėl paplito.

„Pernai Lietuvoje užfiksuotas akivaizdus įrodymas, kas gali nutikti sumažėjus vakcinacijai. Jeigu skiepijimo apimtys nuo tymų yra daugiau nei 95 proc., liga neplinta. Pastaraisiais metais kai kuriose Lietuvos apskrityse skiepų apimtys nukrito iki 90 ar net 80 proc. ir todėl pernai turėjome gerokai labiau išaugusį susirgusiųjų skaičių“, – skiepų įtaką grėsmingų užkrečiamųjų ligų valdymui pateikia prof. habil. dr. V. Usonis.

Gydytojo teigimu, dėl COVID-19 (koronaviruso) pandemijos įvesto karantino metu skiepijimo apimtys krito ir artimiausiu metu yra rizika išaugti kitų ligų skaičiui.

„Turime visi pasistengti, kad sugrįžtume prie buvusio skiepijimo lygio. Jeigu karantino metu buvo ilgesnė pertrauka nei numatyta vaikų skiepų kalendoriuje, nereikia skiepyti iš naujo. Vaiko gydytojas turi patikrinti, kurių skiepų trūksta, ir suplanuoti, kaip grįžti į įprastą vakcinacijos ritmą“, – pasakoja prof. habil. dr. V. Usonis.

Tik tarptautinius reikalavimus atitinkančios vakcinos

Pasak patyrusio gydytojo, nuo 1990 m. Lietuva pradėjo bendradarbiauti su PSO, kuri tuo metu ypatingą dėmesį skyrė skiepų klausimams, jų kokybei, vaikų sveikatos apsaugai.

„Iki 1992 metų visos Lietuvoje skiepytos vakcinos buvo pagamintos buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kartu su Danijos serumo institutu atlikome nedidelį tyrimą, kaip tuo metu skiepytos vakcinos sukelia imunitetą, ir rezultatai nustebino prastais rodikliais. Netrukus Lietuvoje buvo įkurtas imunoprofilaktikos centras, o viena iš pirmųjų užduočių – parengti Nacionalinę imunoprofilaktikos programą“, – pasakoja prof. habil. dr. V. Usonis.

Profesoriaus teigimu, nuo 1993 m. Lietuvoje skiepijama tik turinčiomis tarptautinę registraciją ir tarptautinius reikalavimus atitinkančiomis vakcinomis, tokiomis pačiomis, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse. „Vakcinų saugumą ir kokybę nuolat kontroliuoja tarptautinių ir nacionalinių organizacijų tinklas, Europos Sąjungoje – Europos vaistų agentūra ir Europos ligų kontrolės centras. Net ir užregistravus vakcinas, nuolat registruojami ir analizuojami jų sukelti nepageidaujami pašaliniai reiškiniai, o glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ir operatyvi gautų duomenų analizė užtikrina maksimalų vakcinų saugumą“, – pabrėžia prof. habil. dr. V. Usonis.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

2020 07 13 14:57
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt