antradienis, lapkričio 30 d.
Profesorius D. Jatužis pataria užbėgti insultui už akių: net 85 proc. insultą patyrusių žmonių į medikus kreipiasi per vėlai
Alfa.lt
Organizatoriai
Dalius Jatužis

Neseniai atlikti skaičiavimai parodė, kad Lietuvoje būtinoji specializuota pagalba laiku suteikiama tik apie 15-20 proc. visų žmonių, kurie patiria insultą, o net apie 85 proc. jų į medikus kreipiasi per vėlai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis teigia, kad 1 iš 4 suaugusiųjų kada nors patiria insultą, o sulaukus 60 metų, insulto rizika padidėja net 5 kartus.

Šių metų devizas, kurį iškėlė Pasaulio insulto organizacija, yra „Minutės gelbsti gyvenimus“, arba „Taupyk brangiausią laiką“. Iš tiesų, patyręs insultą žmogus gal ir nemirs, tačiau tikrai didelė rizika, kad laiku negydant, neatpažįstant insulto, jo gyvenimas gali būti jau nebe toks.

Kaip pasakoja prof. D. Jatužis, yra trys požymiai, kurie išduoda apie prasidėjusį insultą: veidas, ranka, kalba. Kiekvienas žmogus, ne medikas, ne gydytojas, gatvėje, parduotuvėje ar bet kur kitur, išvydęs prieš save žmogų, kuriam nusilpusi viena veido pusė, nusilpusi tos pačios pusės ranka ar sutrikusi kalba, turėtų iš karto pagalvoti, jog tai gali būti insulto pradžia ir reikia atitinkamai reaguoti.

Apie 87 proc. visų insulto atvejų sudaro išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai. Medikai įspėja, kad ištikus insultui, priešingai nei ištikus infarktui, žmonės skausmo dažnai nejaučia ir galvoja, kad negalavimai tiesiog praeis. Bet atsitinka priešingai.

„Išeminis insultas yra kraujagyslės užsikimšimas ir yra neskausminga liga, nes smegenys neturi skausmo receptorių. Jeigu yra kraujo išsiliejimas į smegenų dangalus, tuomet skauda labai stipriai, kadangi dangalai yra skausmingos struktūros. Hemoraginiai insultai, tai yra kraujo išsiliejimas į smegenis, 90 proc. yra sukeliami ilgalaikio, padidėjusio kraujo spaudimo. Išeminio insulto atveju, du trečdaliai žmonių taip pat turi padidėjusį kraujo spaudimą“, - pasakoja prof. dr. D. Jatužis.

Jeigu insultas yra diagnozuojamas laiku, kalbama apie minučių tikslumą, ir tinkamai gydomas, laikantis gydytojų nurodymų, anot gydytojo D. Jatužio, galime ženkliai pagerinti susirgusiųjų gyvenimo kokybę.

Žmonėms, esantiems insulto rizikos grupėje, profesorius pataria pasitikėti naujausiais medicinos išradimais, tokiais kaip politabletė, kurių sudėtyje yra ne tik kraujospūdį koreguojančių antihipertenzinių vaistų bet ir cholesterolį mažinančių statinų.

„Žmogus, ypač dirbantis, neturi laiko, jam psichologiškai gerti didelį kiekį tablečių kartais būna nepriimtina. Todėl sudėti kelis vaistus į vieną tabletę yra labai geras ir teigiamas dalykas. Iš tikrųjų, paskirto gydymo rėžimo laikymasis, skiriant politabletę, stipriai pagerėja. Tai ne vieną sykį yra įrodę mokslininkai“, - apie politablečių naudą laidoje pasakojo prof. dr. D. Jatužis.

Deja, neretai, pacientai savo nuožiūra jau po kelių mėnesių nustoja vartoti gydytojų paskirtus vaistus, o tai gali tapti pirminio insulto arba pakartotinio insulto priežastimi. Patyrusiems insultą arba esantiems rizikos grupėje itin svarbu pagal gydytojo nurodymus naudoti cholesterolio kiekį reguliuojančius statinus bei padidėjusį kraujospūdį kontroliuojančius vaistus.

Po išgyvento insulto ypatingai svarbi yra reabilitacija. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovo prof. Alvydo Juocevičiaus teigimu, lengviau atsistoti ant kojų pavyksta tiems, kurie insulto metu pateko į, vadinamąjį „auksinį laiką“, kai pasekmės stabdomos per trumpiausias įmanomas minutes.

„Reabilitacija turi būti labai ankstyva. Mes ją pradedame jau reanimacijoje, tada, jeigu pacientas keliauja į neurologinį skyrių, mes tęsiam programą. Po to jis patenka į stacionarinį reabilitacijos skyrių, kur jau visa komanda toliau su juo dirba, ir, jeigu reikia, dar jam pratęsiame gydymą ambulatoriškai. Motorika galima pagerinti kryptingai dirbant metus laiko. Norint atstatyti pažintines funkcijas, reikia dirbti apie 5 metus, o kalbos sutrikimus – apie 15 metų“, - apie reabilitaciją po insulto pasakoja prof. dr. A. Juocevičius.

Siekiant šviesti visuomenę apie klastingąjį insultą, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. D. Jatužis lapkričio 6 dieną kviečia visus atvykti į pirmą kartą viešai organizuojamą renginį „Insultas: ką turi žinoti kiekvienas“.

„Kadangi koronavirusas skatina trombozę, tokių ligų, kaip išeminis insultas, gali padaugėti. Eilę metų Lietuvos insulto asociacija organizuoja konferencijas medikams. Šiais metais organizuojame konferenciją Lietuvos visuomenei, t.y., pacientams, jų šeimos nariams, globėjams, slaugytojams ir bet kokiam žmogui, kuriam įdomi sveikata, sveika gyvensena. Lapkričio 6 dieną, kviečiame į Crowne Plaza viešbutį, Vilniuje.

2021 11 04 15:16
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt