šeštadienis, gruodžio 5 d.
Psichologai perspėja: nerimaudami dėl COVID-19 galime išgyventi ir depresijos požymius
Alfa.lt

Nors koronaviruso sukeltas karantinas turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų psichologinei sveikatai, didžiausi iššūkiai laukia ateityje. Kaip teigia psichologė psichoterapeutė Irena Masiulienė, depresijos simptomus dabar dar labiau sustiprina ne tik augantis nerimas dėl ateities, bet ir ateinantis tamsusis sezonas. Nors tendencijos kelia nerimą, dažnas į pavojingos ligos siunčiamus signalus tiesiog numojama ranka.

Su nerimu ateina ir depresija

Kaip teigia psichologė I. Masiulienė, jaučiančių depresijos simptomus ir linkusių į šią ligą padėtis ypač pablogėjo pavasarį paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos. Dėl sumažėjusios paklausos ir sutrikusios tiekimo grandinės daugybė įmonių buvo priverstos mažinti veiklos apimtis, tai lėmė masinius atleidimus, dalies žmonių pajamos sumenko. Smūgiu daugeliui tapo apribojimai keliauti, galimybių gyvai bendrauti su draugais ir užsukti į pamėgtas vietas netekimas. Staigus gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pablogėjimas yra vienas iš depresijos atsiradimą skatinančių veiksnių.

„Dėl pasikeitusios kasdienybės ir viešojoje erdvėje skleidžiamos informacijos apie pandemijos stiprėjimą šis ruduo yra rimtas išbandymas mūsų psichinei sveikatai – žmonės vėl jaučia daugiau streso, kyla nerimas. Tiesa, kai kurių profesijų atstovams, pavyzdžiui, medikams ir mokytojams, gerokai išaugo darbo ir atsakomybės krūvis, kas taip pat veikia savijautą, o nuo to jau neatsiribosi“, – kalba „Affidea klinika“ psichologė psichoterapeutė I. Masiulienė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad karantino metu ypač pakito moterų ir vyresnių žmonių psichologinė būsena. Pastarieji ir sergantys lėtinėmis ligomis dažnai yra didesnėje rizikos zonoje, kas jiems gali sukelti papildomą nerimą. Blogėjanti situacija pastebima dabar, kai greitai daugėja susirgimų ne tik koronavirusu, bet ir viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis – kai kurie jų simptomai yra gana panašūs, o nuolatinis nerimas gali lemti ir atsirandančius depresijos simptomus.

„Depresija ir nerimas yra tarsi dvi tos pačios monetos pusės. Jautrūs žmonės nerimu reaguoja į gyvenimo stresorius, o kai kurie nueina dar toliau ir išgyvena depresijos požymius – ilgai besitęsiančią blogą nuotaiką, irzlumą, liūdnumą, interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimą. Todėl yra svarbu stiprinti atsparumą stresui. Tam tinka savivertę padedanti pakelti psichoterapija, tačiau reikia nepamiršti ir sveiko gyvenimo būdo, aktyvios fizinės veiklos ir mėgstamų užsiėmimų“, – pataria specialistė.

Ligą vis dar stigmatizuoja

Dabartinis laikotarpis susijęs ne tik su padidėjusiu nerimu dėl savo sveikatos ir depresijos požymių paaštrėjimu, bet ir sezoninės depresijos paūmėjimu.

„Rudens ar žiemos depresija prasideda rudenį arba žiemą, kai stipriai sutrumpėja šviesusis paros metas, o išnyksta, kai ilgėja dienos ir šiltėja oras. Depresijų atsiradimui įtaką daro ir ilgalaikės ligos, organizmo harmoninis persitvarkymas, biocheminiai procesai smegenyse. Stiprų poveikį depresijų atsiradimui turi ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai: artimųjų mirtis, skyrybos, darbo netektis, stresas, smurtas šeimoje ir šiuo metu aktualūs COVID-19 pandemijos padariniai“, – kalba I. Masiulienė.

Anot psichologės, dėmesį reikia atkreipti ir į užmaskuotą depresiją, besislepiančią po fiziniais negalavimais kaip širdies ar nugaros skausmai, kraujagyslių, kvėpavimo ar virškinimo sistemos veiklos sutrikimai. Tuomet paprastai kreipiamasi ne į psichikos sveikatos specialistus, o į kitų specialybių gydytojus. Dalis net ir ryškius depresijos požymius jaučiančių žmonių ligą stengiasi tiesiog ignoruoti.

„Žmonės neieško ar vengia gydymo, nes mano, kad depresija yra tik asmens silpnumo įrodymas arba charakterio yda. Galiausiai, tikima, kad viskas savaime susitvarkys. Tačiau tai yra pavojingas sprendimas, nes negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesius ar metus, o ja sergantis žmogus yra nusivylęs gyvenimu, tiesiog pasidavęs. Dėl pasyvaus noro kreiptis į specialistus, grėsminga padėtis, kai vien 2001–2019 m. Lietuvoje sergančių depresija skaičius padidėjo net 40 proc. punktų, gali būti gerokai prastesnė“, – perspėja specialistė.

Ji akcentuoja, kad depresija yra labai skausminga būsena ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Bet jiems būtina ne menkinti sergančiųjų pergyvenimus, bet kaip tik parodyti dėmesingumą, atidumą ir nuoširdumą, pasiūlyti pagalbą ar paskatinti ieškoti profesionalų pagalbos.

2020 10 28 11:40
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt