sekmadienis, spalio 25 d.
Tyrimas: pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu verčia abejoti imuniteto susidarymu
BNS

COVID-19 pacientams šią ligą sukeliančiu virusu užsikrėtus antrą kartą gali pasireikšti sunkesni simptomai, rodo antradienį paskelbtas tyrimas, patvirtinantis, kad įmanoma šia potencialiai mirtina liga susirgti pakartotinai.

Žurnale „The Lancet Infectious Diseases“ aprašomas pirmas patvirtintas pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu atvejis Jungtinėse Valstijose – labiausiai pandemijos veikiamoje pasaulio valstybėje. Šis atvejis rodo, kad užsikrėtimas virusu nebūtinai garantuoja imunitetą ateityje.

Minimas pacientas, 25 metų vyras iš Nevados, per 48 dienų laikotarpį užsikrėtė dviejų atmainų COVID-19 sukeliančiais virusais SARS-CoV-2.

Antrą kartą užsikrėtus ligos eiga buvo sunkesnė nei pirmą kartą; pacientą teko guldyti į ligoninę, duoti jam papildomo deguonies.

Straipsnyje pažymima, kad pasaulyje buvo patvirtinti dar keturi pakartotinio užsikrėtimo atvejai: po vieną Belgijoje, Nyderlanduose, Honkonge ir Ekvadore.

Pasak ekspertų, pakartotinio užsikrėtimo perspektyva gali labai paveikti tai, kaip pasaulis grumiasi su pandemija.

Ypač tai gali paveikti vakcinų kūrimą – dabartinį farmacijos tyrimų Šventąjį Gralį.

„Pakartotinių užsikrėtimų galimybė gali reikšmingai pakeisti mūsų supratimą apie imunitetą nuo COVID-19, ypač neturint veiksmingos vakcinos“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Markas Pandori (Markas Pandoris) iš Nevados visuomenės sveikatos laboratorijos.

„Mums reikia tolesnių tyrimų, kad suprastume, kiek gali trukti žmonių, susidūrusių su SARS-CoV-2, imunitetas ir kodėl kai kurie iš šių antrų užsikrėtimų... yra sunkesni“, – pridūrė jis.

Blėstantis imunitetas?

Vakcinos veikia išprovokuodamos natūralų organizmo imuninį atsaką į tam tikrą patogeną, apginkluojant organizmą antikūnais kovai su būsimomis infekcijos bangomis.

Tačiau visiškai neaišku, kiek ilgai organizme išlieka antikūnai prieš COVID-19.

Kai kurių ligų, tokių kaip tymai, atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui. Atsparumas kitiems patogenus gali būti trumpalaikis.

Tyrimo autoriai nurodo, kad minimas JAV pacientas antrą kartą galėjo susidurti su labai dideliu virusų kiekiu, tad jo organizmo reakcija buvo stipresnė.

Kita galimybė yra ta, kad pacientas antrą kartą užsikrėtė agresyvesnės atmainos virusais.

Dar kita hipotezė būtų mechanizmo, vadinamo infekcijos sustiprėjimu nuo antikūnų (ADE), veikimas, kuomet antikūnai nulemia stipresnes tolesnes infekcijas, kaip būna Dengės karštligės atveju.

Tyrėjai pažymi, kad bet koks pakartotinis užsikrėtimas tebėra retas ir kad patvirtintų tokių atvejų yra labai nedaug, palyginti su dešimtimis milijonų COVID-19 atvejų pasaulyje.

Tačiau turint galvoje, kad daug atvejų būna besimptomiai, todėl gali likti nepastebėti, galbūt neįmanoma išsiaiškinti, ar konkretus COVID-19 atvejis yra pirmas, ar antras užsikrėtimas.

Yale'io (Jeilio) universiteto imunobiologijos profesorė Akiko Iwasaka, kuri nedalyvavo atliekant šį tyrimą, sakė, kad šios išvados gali paveikti visuomenės sveikatos apsaugos priemones.

„Atsirandant daugiau pakartotinio užsikrėtimo atvejų, mokslininkų bendruomenė turės galimybę geriau suprasti apsaugos koreliatus, taip pat kokiu dažniu natūralūs užsikrėtimai SARS-CoV-2 sukelia tokio lygio imunitetą“, – sakė ji.

„Ši informacija labai svarbi norint suprasti, kokios vakcinos gali peržengti tą slenkstį ir suteikti individualų bei bandos imunitetą“, – sakė A. Iwasaka.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 10 13 19:55
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt