antradienis, liepos 5 d.
Ukrainos karo akivaizdoje – padidėjęs nerimo lygis, įtampa ir pyktis?
Goda Košinskytė
Unsplash
Nerimas

Tiek ilgą laiką trukusi COVID-19 pandemija, tiek Rusijos pradėtas karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichologinę sveikatą. Tai patvirtina ne tik emocinės paramos tarnybų dvigubai išaugęs darbas, bet ir patys gydytojai psichiatrai.

Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) prezidentė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad jau su COVID-19 infekcijos pradžia pastebėjo smarkiai padidėjusį nerimo lygį ir su tuo susijusius nusiskundimus.

„Įvairios visuomenės grupės patyrė įvairių stresinių įvykių: kai kam tai nuotolinis mokymas ir baimė, kaip bus su baigiamaisiais egzaminais, kai kam – žlugęs verslas, dar kai kam – ilgas darbas iš namų, kuriuose yra visi šeimos nariai, o vietos – labai mažai. Būtų galima vardinti ir ilgiau.

Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje daugelio žmonių reakcija į COVID-19, kaip į jau įprastą streso šaltinį, nublanko, o dominuoti pradėjo karo tema. Daugelis žmonių patiria nerimą, susijusį su karo situacija, o įtakos tikriausiai turi tai, kad šis karas vyksta ypač arti, o agresorius yra tas, kuris dažnai vertinamas kaip potencialus agresorius ir mūsų šalies atžvilgiu. Taigi, lėtinis stresas, jaučiamas su COVID-19 susijusiomis aplinkybėmis, pasipildė ūmiu stresu, susijusiu su karo grėsme“, – Alfa.lt pasakoja LPA prezidentė.

R. Mazaliauskienė patvirtina, kad tiek jaunuolių, tiek suaugusiųjų nerimo lygis šiuo metu yra nemaži, o „ilgalaikio streso, kartais net nelabai intensyvaus, poveikis organizmui gali būti didelis“.

Įprastai savanoriai sulaukdavo 100–150 skambučių, o nuo karo pradžios šis skaičius išaugo iki 200.

Šiuo laikotarpiu suintensyvėjo ir „Jaunimo linijos“ darbas. Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad „įprastai per dieną „Jaunimo linijos“ savanoriai sulaukdavo 100–150 skambučių, o nuo karo pradžios šis skaičius išaugo iki 200“.

Jis teigė, kad žmonės skambina dėl įvairių priežasčių: vieni pasikalbėti apie karą, apie dėl jo kylančią įtampą, baimę ir pyktį, kitiems šiuo laikotarpiu paaštrėjo nerimas ir su juo susijusios problemos.

„Dveji metai pandemijos, kai buvo apribotos bendravimo galimybės, nuolat jaučiamas nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, nuotolinis mokymasis ir darbas, sumažėjęs finansinis pajėgumas, galbūt net prarastas darbas – visi šie veiksniai lėmė pablogėjusią jaunų žmonių psichinę sveikatą.

„Jaunimo linijos“ veikloje pandeminis laikotarpis atsispindėjo specifiškai – tuo metu skambučių skaičius nedidėjo, tačiau skambučiai būdavo ilgesni ir daugiau žmonių dalydavosi sunkumais. Temos būdavo įprastos jauniems žmonėms, tačiau pastebėdavome, kad ir apie ką kalbėtų, nerimas dėl pandemijos iškildavo kaip fonas visa kam“, – sakė M. Kriščiūnas.

Telšių „Vilties linijos“ – emocinės paramos telefonu tarnybos suaugusiesiems – koordinatorė Rita Trijonytė patikino, kad pagal turimus statistinius duomenis skambučių skaičius tiek pandemijos, tiek karo laikotarpiu yra labai panašus – apie 1,7 tūkst. skambučių per mėnesį.

„Pandeminio laikotarpio pradžioje „Vilties linijoje“ skambučių skaičius buvo labai išaugęs. Skambinantieji dalijosi nerimu ir bejėgyste dėl paskelbto karantino, pokalbius siejo mintys apie ateitį, darbą, tarpasmeninius santykius, finansinius sunkumus ir įsipareigojimus, nerimas dėl savo bei artimųjų sveikatos.

Sulaukiame skambinančiųjų pasipiktinimo dėl valdžios pozicijos ukrainiečių atžvilgiu bei dėl jiems suteiktų privilegijų.

Prasidėjus karui Ukrainoje pačioje pradžioje skambučių skaičius išaugo, o tai kalba apie padidėjusį psichinės sveikatos pagalbos poreikį. Paskambinusieji dalijosi baimės, bejėgiškumo, liūdesio, vienišumo jausmais, nerimu, pasimetimu dėl esamos situacijos Ukrainoje ir ateities.

Pastaruoju metu sulaukiame skambinančiųjų pasipiktinimo dėl valdžios pozicijos ukrainiečių atžvilgiu bei dėl jiems suteiktų privilegijų. Šiuo metu karo tema skambučių yra sumažėję“, – paaiškino „Vilties linijos“ atstovė.

LPA prezidentė pabrėžia, kad streso poveikis itin priklauso nuo paties žmogaus, jo genetikos, psichologijos, įveikos mechanizmų ar net santykių su kitais asmenimis: „Sakykime, konkrečiam žmogui dėl darbe patiriamo streso vis padidėja arterinis kraujo spaudimas.

Pradžioje tai laikina, praeina situacijai išsisprendus, tačiau su laiku pakitimai darosi negrįžtami, atsiranda nuolatinio gydymo poreikis, o tai, kad kažkada pirmieji ligos simptomai atsirado dėl streso, jau nėra svarbu.“

R. Mazaliauskienė pridūrė, kad stresas dažnu atveju gali būti nepastebimas, tačiau atsiradus net menkiausioms abejonėms siūlytų kreiptis pagalbos į specialistus. Kovai su stresu ji pataria „turėti prasmingas veiklas, kuriomis galima užsiimti, palaikyti santykius su žmonėmis, kurie atgaivina sielą“.

„Ir, aišku, dalykas, kurį daug kas pamiršta: tinkamas darbo ir poilsio režimas, tinkamos trukmės miegas ir pan. Pastarieji dalykai priklauso nuo paties žmogaus, joks specialistas to nepadarys už patį žmogų.“

2022 05 26 09:47
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt