penktadienis, gruodžio 4 d.
Vienu metu sirgti ir gripu, ir COVID-19 – įmanoma: štai ką privalote žinoti
Alfa.lt

Nors kasdien pranešama apie vis didesnius užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, gyventojai raginami nepamiršti, kad spalį taip pat prasidėjo ir gripo sezonas. Kadangi šių dviejų virusų simptomai gana panašūs, daugybei žmonių iškyla sunkumų juos atpažįstant. Šeimos gydytoja išskiria tam tikrus aspektus, padėsiančius palengvinti gripo ir koronaviruso simptomų atskyrimą ir įvardija, kaip reikėtų elgtis šiuo sveikatai pavojingu periodu.

Simptomų panašumas klaidina pacientus

„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Beatričė Ratkūnienė sako, kad gripas yra viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų, dažnai pasireiškiančių epidemijomis, ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Visgi, pasauliui susiduriant su koronaviruso pandemija, žmonėms pasidarė sunku atskirti šių dviejų ligų simptomus, mat jie – itin panašūs.

„Pagrindiniai COVID-19 infekcijos simptomai yra kosulys, karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, uoslės bei skonio jutimų praradimas. Gripui taip pat būdingas karščiavimas, gerklės bei galvos skausmas, bendras silpnumas, raumenų skausmai, tačiau taipogi ir sloga, čiaudulys, šaltkrėtis. Kadangi kiekvienam pacientui varijuoja skirtingi simptomai, sunku atskirti, kuriuo virusu jis užsikrėtė, todėl patikimiausias būdas šių ligų diferenciacijai – tepinėlis iš nosiaryklės“, – pažymi medikė.

B. Ratkūnienė išskiria, kad COVID-19 infekcijos inkubacinis periodas trunka iki 14 dienų, o gripo – vos 24–72 val., tačiau abu virusai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja arba čiaudi. Anot šeimos gydytojos, abejomis infekcijomis galima užsikrėsti ir netiesioginiu būdu per sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus aplinkos paviršius, nešvarias rankas, kai liečiama burna ar nosis, todėl būtina pasirūpinti medicininėmis kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu bei reguliariai plauti rankas.

Taikomos skirtingos priemonės

Šeimos gydytoja įvardija, kad kol kas nėra sukurto specifinio antivirusinio vaisto COVID-19 infekcijai įveikti, tad pacientai gydomi simptomiškai. Pasireiškiant sunkiai ligos formai sergantieji hospitalizuojami, taikoma ganėtinai agresyvi gydymo taktika, tokia, kaip deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, kraujo plazmos su specifiniais antikūniais perpylimai ir kitos reikalingos procedūros.

„Sergant lengva koronavirusinės infekcijos forma, sveikimo periodas gali trukti 1–2 savaites, tačiau sunkesniais atvejais gydymas gali užtrukti net iki 6 savaičių ar ilgiau. Pacientui nesikreipiant į medikus arba kreipiantis per vėlai, gali kilti sudėtingos komplikacijos – plaučių uždegimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sepsis, septinis šokas“, – aiškina B. Ratkūnienė.

Medikė pasakoja, kad gripo virusas taip pat įveikiamas simptominiu gydymu bei pasitelkiant specifinius priešvirusinius vaistus, kurie turi būti pradėti vartoti kuo anksčiau. Šeimos gydytoja B. Ratkūnienė pažymi, jog gripo sveikimo periodas – gerokai trumpesnis nei užsikrėtus COVID-19. Sergantieji gripu dažniausiai pasveiksta per 7–10 dienų, o su ligos komplikacijomis dažniau susiduria lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei vyresni nei 65 m. gyventojai, maži vaikai ir besilaukiančios moterys.

Ji taip pat pabrėžia, kad įmanoma, jog pacientas vienu metu sirgtų ir COVID-19, ir gripu, tačiau tokių koinfekcijų užfiksuota labai nedaug. Sergant šiais dvejais pavojingais virusais tikėtina sunkesnė ligos eiga, ryškesni simptomai, galimi sunkesni šalutiniai reiškiniai bei ilgesnis pats sveikimo procesas.

Vieno iš šių virusų galima išvengti

Šeimos gydytoja pabrėžia, kad gripas ir COVID-19 – daug sveikatos problemų sukeliančios ligos, tačiau reikia naudotis galimybe, kad nuo vienos iš jų galima apsisaugoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, kad veiksmingiausia gripo specifinė profilaktikos priemonė yra skiepai – jie apsaugo ir nuo paties viruso, ir nuo galimų sudėtingų komplikacijų.

„Žmogus pratęs nuo gripo saugotis dažnu rankų plovimu, kontakto su sergančiais vengimu, patalpų vėdinimu, tačiau visa tai neužtikrina, kad gripo virusas mus aplenks. Šio viruso galima išvengti pasiskiepijus – atvirkščiai nei COVID-19 viruso, nuo kurio vakcinos dar nėra. Pasiskiepijus nuo gripo, ženkliai padidinamas žmogaus atsparumas tą sezoną plintančiam gripo virusui bei sumažinama komplikacijų rizika“, – pasakoja B. Ratkūnienė.

Ji paaiškina, kad gripo vakcina padeda išvengti sunkių ligos formų, komplikacijų, hospitalizacijos, o vyresniems nei 65 m. asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis – net ir mirties. Pasak medikės, skiepytis geriausia rugsėjo–spalio mėnesiais, kuomet gripo atvejų dar nėra daug ir grėsmė užsikrėsti dar nedidelė, tačiau vakcinaciją reikėtų atlikti kasmet, nes gripo virusas nuolat kinta.

„Šių metų vakcina nuo praėjusių skiriasi antigenine sudėtimi, kurią rekomenduoja PSO pagal tuo metu cirkuliuojančias ir prognozuojamas sezoninio gripo padermes. Po pasiskiepijimo imunitetas ligai susiformuoja per 2 savaites, todėl nereikėtų delsti ir laukti išaugusio sergančiųjų skaičiaus“, – sako B. Ratkūnienė.

Ji priduria, kad skiepas negarantuoja, jog žmogus nesusirgs gripu, tačiau net iki 70–90 proc. sumažina to riziką bei padeda išvengti sunkių gripo komplikacijų.

2020 10 23 17:02
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt