penktadienis, gruodžio 4 d.
Viruso nėra? Mokslininkės atsakymai abejojantiems
Šiaulių naujienos

Pandeminė situacija visame pasaulyje darosi sudėtinga: auga užsikrėtusiųjų C0VID-19 skaičiai, o visuomenėje kyla įtampa dėl didėjančių veiklos suvaržymų, socialiniuose tinkluose gausėja pasisakymų, kuriuose skatinama priešintis karantino taisyklėms, neigiamas viruso egzistavimas, platinamos įvairiausios sąmokslo teorijos, net menkinamas medikų darbas, prie ligoninių būriuojasi „aktyvistai“, siekiantys įrodyti, kad ligonių jose beveik nesą.

Biotechnologė, serologinės diagnostikos specialistė Giedrė Brandao Jungtinėje Karalystėje vadovauja biotechnologijos įmonei „AbBaltis Ltd.“, kuri dirba ir COVID-19 diagnostinių testų kūrimo srityje. Nuo pat pandemijos pradžios G. Brandao teigė, kad mokslininkų bendradarbiavimas su gydymo įstaigomis bei vyriausybėmis, visuotinis testavimas ir karantinas gali sustabdyti infekcijos plitimą, vasarą įspėjo, kad įvažiuojančių asmenų saviizoliacijos panaikinimas per daug skubotas. Paprašėme mokslininkės pakomentuoti kai kurias paaštrėjusias koronaviruso pandemijos valdymo problemas.

– Socialiniuose tinkluose platinama nuomonė, kad liga COVID-19 ir jos sukėlėjas koronavirusas SARS-CoV-2 yra išgalvotas dalykas visuomenei valdyti ir ekonomikos nuosmukiui sukelti, o tokios ligos nėra, užsikrėtusiųjų skaičiai esą melagingi. Ką jiems atsakyti? Kuo naujasis virusas pavojingesnis už kitus koronavirusus? Kodėl šią pandemiją taip sunku suvaldyti?

– Koronavirusai yra plati virusų šeima. Tokie koronavirusai kaip 229E, NL63 ar HKU1 jau nuo seniau yra žinomi, jie žmonėms sukelia kvėpavimo takų ligas, kurios dažniausiai nėra sunkios. Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronovirusas 2 (angl. SARS-CoV-2) virusas yra naujo tipo, kurio mūsų imuninė sistema dar nėra patyrusi, taip pat šis virusas yra labai užkratus.

Vienas iš faktorių, kuris padidina šio viruso pavojingumą, yra tas, kad ši liga gali tęstis labai ilgai ir kai kuriems žmonėms užtrunka mėnesį ar dar ilgiau, kol organizmas visai viruso atsikrato. Per tokį ilgą laiką organizmas nuvargsta, kovodamas su virusu. O sunku infekcijos plitimą suvaldyti todėl, kad dauguma viruso nešiotojų visai simptomų neturi, tačiau virusą platina.

– Kai kurie jauni žmonės ragina atsisakyti tyrimo, tikisi persirgti lengva arba besimptome forma. Gal kas nors jau žinoma, kaip besimptomio užsikrėtimo atveju paveikiamas organizmas?

– Kadangi liga yra nauja, tai ir duomenys sparčiai auga, tik vėliau turėsime pilnesnį vaizdą. Nors apie šį virusą informacijos dar nedaug ištyrinėta, jau pasirodė keletas straipsnių apie pasekmes (lot. terminas sequelae) žmonėms, kuriems buvo lengvos formos ar besimptomė naujojo koronaviruso infekcija.

Pasitaiko atvejų, kai persirgusiems vaikams po penkių ar šešių savaičių gali kilti autoimuninė reakcija, panaši į Kavasaki sindromą. Atvejai reti, tačiau neatmetama, kad ir kitiems pacientams gali pasireikšti įvairių komplikacijų net ir persirgus nesunkiai. Atrodo, koronavirusas gali paveikti tiek smegenų, tiek širdies, tiek inkstų audinius. Yra duomenų, kad per tam tikrus receptorius virusas gali pakliūti į vyro sėklidėse esančias ląsteles.

Taigi ši liga, netgi lengva, gali sukelti vyrų sėklidžių uždegimą ir tai gali baigtis impotencija ir nevaisingumu.

– Labai daug žmonių nepasitiki PGR testų rezultatais, kai kuriuos gąsdina pati procedūra. Gal randami lengvesni testavimo būdai, nes nemalonus tepinėlio ėmimas iš nosiaryklės, ypač dažnas, kai tikrinama kas savaitę, galimai ne tik erzina, bet ir pažeidžia nosies gleivinę.

– Mūsų tikslas – padėti mokslininkams kurti diagnostinius testus, taip pat tiekti mėginius kokybės patikros specialistams, kad galėtų tikrinti kiekvienos gaminamos testų partijos kokybę. Mes sukūrėme COVID-19 testus, kurie yra skirti moksliniams, o ne patologiniams tyrimams, nes reikėjo pradėti teikti reagentus mokslininkams, o be galimybės testuoti mėginius to neįmanoma buvo padaryti.

Tepinėlio paėmimas yra gana sudėtingas procesas. Gali būti ir pavojingas, nes pasitaikė atvejų, kai tepinėlio ėmimo metu buvo komplikacikų, pvz. pradurta moters kaukolę sauganti membrana ir ištekėjo smegenų skysčio į nosies ertmę. Taip pat problema yra ta, kad ankstyvoje stadijoje tepinėlis gali būti neigiamas, o žmogus gavęs rezultatą – grįžta į darbą ar mokyklą ir toliau platina virusą.

Šimtaporcentinis pasikliovimas testo rezultatais gali būti viena iš priežasčių, kodėl virusas tebeplinta. Iš mokslinės literatūros matome, kad tik trečdalis ar gal net dar mažiau (priklausomai nuo testo jautrumo, o jų yra daug labai įvairių) pacientų iš pat pradžių gauna teigiamą rezultatą. Tarp kita ko, pagal paskutinius duomenis

(nuoroda:https://www.fda.gov/medical-devices/coronavirus-covid-19-and-medical-devices/sars-cov-2-reference-panel-comparative-data), testų jautrumas gali skirtis net 3000 kartų!

Alternatyviai galima daryti PGR testus ir su iš venos paimtu krauju, taip pat galima padaryti imunologinius testus. Kiti mokslininkai nurodo, kad plaučių kompiuterinės tomografijos ar kiti panašūs būdai padeda daug greičiau ir efektyviau diagnozuoti šią ligą. Tik visada reikia žinoti, kad būtina yra žiūrėti į pacientą kaip į visumą, ir jei visi simptomai ir ligos istorija indikuoja galimą COVID-19, o testas yra neigiamas, pagalvoti, kad reikia tirti alternatyviais būdais.

– Kiek realūs pasakojimai, kad šis koronavirusas užkrečia, tarkim, audines arba nuo jų užsikrečia augintojai. Gal tai kailinių žvėrelių gynėjų pramanas arba konkurentų?

– Kai kurie virusai, pvz. pasiutligės, gali infekuoti daugiau nei vieną rūšį gyvūnų. Atrodo, kad šis naujas koronavirusas nėra išimtis. Audinių giminaičiai šeškai taip pat gali susirgti šiuo virusu. Yra skelbta atvejų, kai šunys ir katės susirgo šia liga. Nėra nuostabu, kad tas pats virusas gali apsigyventi įvairiuose gyvūnuose. Gripo virusu irgi gali užsikrėsti gyvūnai, pavyzdžiui, šeškai, kurie yra netgi naudojami gripo moksliniuose tyrimuose.

– Kas jums žinoma apie vakcinos kūrimą, kada, jūsų žiniomis, jos realu tikėtis? Kiek patikimi gandai apie greitą, patikimą rusišką vakciną, kuriamą gripo viruso pagrindu?

– Pirmiausia galiu pasakyti, kad ši pandemija yra pavirtusi didžiausiu politiniu cirku ir, deja, politikai biologinę/ medicininę problemą sprendžia politiškai.

Iš principo adenoviruso pagrindu sukurta vakcina yra įdomus sprendimas. Tačiau ši nauja vakcina yra gyva (adenovirusas modifikuotas tam, kad turėtų SARS-COV-2 viruso genų ir sukeltų imuninę reakciją), o gyvos vakcinos šiek tiek sunkiau nusakomos ir suvaldomos.

Rusijos vakcina sukurta greitai ir skubotai stumiama naudoti. Reiškia, pradedama naudoti galutinai neištyrus. Idėja gali būti gera, bet kiek gerų idėjų pasibaigė tragedijomis? Taip pat yra labai sudėtinga greitai ir kokybiškai pagaminti didelį kiekį vakcinos, net jei ji iš principo yra gerai sukurta.

Lietuvių liaudies išmintis sako ,,skubos darbą velnias neša“, ir aš manau, kad čia protėviai gali būti vėl teisūs. Gyvoms vakcinoms ypač yra svarbi kokybės kontrolė, kad, pavyzdžiui, netyčia nebūtų terpė užteršta kitais virusais, taip pat kad virusai nemutuotų į labiau pavojingas formas, kaip kartais būna su gyva poliomelito vakcina (būtent dėl šitos priežasties Europoje šio tipo poliomelito vakcinos nebenaudojamos).

– Mažai begirdime apie susirgimus gripu. Nespėjama apibendrinti, sumažėjo dėmesys ar apsaugos priemonės iš tikrųjų sumažino gripo atvejų?

– Teoriškai, kadangi žmonės atsargesni ir mažiau bendrauja vieni su kitais, daugelyje šalių sumažėjo gripo protrūkių. Tačiau neverta per greitai džiaugtis. Daug žmonių neina pas gydytojus dėl širdies problemų ar įtardami vėžį, diabetą bei kitas lėtines ligas. Taigi, gal laimime prieš koronavirusą, bet prarandame gyvybes, kurias su nesunkia intervencija galime išgelbėti kitose srityse. O dar kur alkoholizmas, depresija, antsvorio augimas ar net savižudybės dėl sėdėjimo namie karantino metu. Labai svarbu, kad gelbėdami žmones nuo koronaviruso, nesukeltume daugiau mirčių dėl kitų priežasčių.

Bet kokiu atveju, atrodo, tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 gali padėti vitaminas D. Ypač žiemą ir pavasarį dauguma gyventojų Lietuvoje, o ypač senjorai, kenčia nuo vitamino D trūkumo. Su maistu jo daug gauti yra sunku, o saulės nebėra. Vėlgi duomenys dar yra kaupiami, bet gaunama vis daugiau įrodymų, kad normalus vitamino D lygis padeda kovoti su liga ir nugalėti koronavirusą.

Teresė Hokienė

2020 11 09 11:44
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt