šeštadienis, spalio 24 d.
Vitaminas D prieš COVID-19: realus vaistas ar išpūstas burbulas?
Alfa.lt

Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį visuose mūsų organizmo procesuose. Tačiau dabar vienas mokslinis tyrimas teigia, kad jo trūkumas gali prisidėti prie COVID-19 plitimo organizme. Kiek tai turi tiesos?

Portalo DW duomenimis, rimtas šio vitamino trūkumas, kraujyje jo esant mažiau nei 12 nanogramų mililitre kraujo, gali privesti prie rimtos ir skausmingos kaulų deformacijos (rachito) kūdikiams ir mažiems vaikams ar osteomaliacijos jau suaugusiems. Deja, čia mokslinis konsensusas ir baigiasi.

Kada prasideda vitamino D trūkumas?

Niekas tiksliai nežino, kiek vitamino D žmogui reikia. Todėl esminis klausimas, kada būtent trūksta šio elemento, yra sudėtingas. Būtent šis vitaminas tampa vis populiaresnis.

Ne tik pseudomokslinės literatūros dėl „saulės vitamino“ skaitomumas auga, bet ir per pastaruosius metus daugėja rimtų mokslinių tyrimų šia tema. Pavyzdžiui, 2019 m. tyrimas atrado, kad vitaminas D yra atsakingas už mūsų skeleto funkcionavimą ir jo trūkumas yra siejamas su širdies bei kraujotakos ligomis, 2 tipo diabetu ir įvairių tipų vėžiu. 

Mažai vitamino D  sunkesnė COVID-19 liga?

Hohenheimo universiteto atliktas tyrimas atrado tam tikrą ryšį tarp vitamino D trūkumo ir rimtesnių COVID-19 atvejų.

„Yra gan daug įrodymų, kad kai kurios neperduodamos ligos (aukštas kraujospūdis, diabetas, širdies ligos ar metaboliniai sindromai) yra siejamos su žemu vitamino D kraujo plazmoje lygiu. Šios gretutinės ligos kartu su labai dažnai pasitaikančiu vitamino D trūkumu padidina šansą jausti sunkesnius COVID-19 simptomus“, – rašome išleistame tyrime.

„Toks teiginys yra visiškai teisingas“, – teigė Viurcburgo universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vadovas Martinas Fassnachtas. Jis taip pat tai apibūdina kaip paprasčiausią asociaciją, kitaip tariant, pastebėjimą, kad ši įvykių eiga tiesiog vyksta tuo pačiu metu.

M. Fassnachtas išlieka skeptiškas dėl šio „išpūsto burbulo“ dėl vitamino D, tačiau ne dėl to, kad jis neigtų vitamino svarbą mūsų organizmo funkcionavimui. Jo teigimu, bandymai su žmonėmis nesugebėjo parodyti, kad vitaminas D turi kažkokių gydomųjų galių, apie kurias daug kas šneka. 

Asociacija prieš intervencinius tyrimus

Daugelis šio vitamino tyrimų yra asociaciniai arba stebimieji tyrimai.

„Vien pagal apibrėžimą tokie tyrimai negali įrodyti priežastinio ryšio, tačiau tik nurodyti paprasčiausias koreliacijas, – teigė M. Fassnachtas ir pateikė pavyzdį. – Įsivaizduokite dvi 80-mečių grupes. Viena grupė guvi, aktyvi ir sportuojanti. Jei juos palygintume su kita grupe, gyvenančia pensionatuose, jų vitamino D lygis būtų dramatiškai skirtingas, gyvenimo trukmė taip pat“, – teigė medikas.

Tačiau bandyti, pasak gydytojo, paaiškinti fizinio aktyvumo lygį vien tik pagal vitaminą D yra per daug supaprastinta.

„Vitamino D lygis yra gera priemonė nustatyti, kiek stipriai kažkas serga. Tačiau ne daugiau“, – tvirtino M. Fassnachtas.

Pasak gydytojo, iki šiol nė vienas atliktas intervencinis tyrimas, kuris tyrė vitamino D poveikį įvairioms ligoms, neparodė buvusių asociacijų ar spėjimų dėl vitamino teigiamo poveikio.

Reikalingi tolimesni tyrimai

„Jeigu yra įtariama koronavirusinė infekcija, yra būtina patikrinti vitamino D lygį ir kuo greičiau ištaisyti bet kokį galimą deficitą“, – teigiama Hohenheimo universiteto tyrimo rekomendacijose.

„Šiuo metu yra vykdomi tyrimai, ar vitaminas D padeda gydyti COVID-19 infekciją, tačiau asmeniškai nemanau, kad jie pasiteisins“, – teigė endokrinologas M. Fassnachtas. Tačiau jis bet kokiu atveju neatmeta tokių tyrimų reikalingumo.

„Aš nenorėčiau atmesti galimybės, kad iš tiesų yra tam tikros žmonių grupės, kuriems padės papildoma vitamino D dozė, – pridūrė jis. – Mano įsitikinimas, kad vitaminas kažkur padeda, yra labai žemas. Tačiau, aišku, aš galiu ir klysti.“

2020 07 13 07:06
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt