Justina Klingaitė jau dvejus metus gyvena Estijoje. Vienerius Talino universitete kremta filosofijos doktorantūros studijas. Daug liberalesnė, technologiškai kur kas labiau nei Lietuva į priekį pažengusi šalis turi savo pliusų ir minusų, tačiau modernizacijos ir išsivystymo jai galėtų pavydėti ne viena Vakarų Europos šalis. Justina atvirai papasakojo „Tiesai“, kaip sekasi kurtis gimtosios šalies kaimynystėje.
– Justina, jau dvejus metus gyveni Estijoje. Kas paskatino išvykti į šią šalį ir kokie buvo pirmieji įspūdžiai?
– Į Estiją išvykau įsimylėjusi vaikiną iš šios šalies. Patys pirmieji mėnesiai buvo puikūs, nors gyvenau tarsi nelegaliai, t. y. neturėjau estiškos tapatybės kortelės (kuri kartu yra ir leidimas gyventi). Kadangi dar nestudijavau universitete ir negaudavau stipendijos, teko ir butelius bei skardines rinkti… Laimei, Estijoje žymiai labiau nei Lietuvoje išvystyta įvairios plastikinės, metalinės ir stiklinės taros supirkimo sistema. Prie didžiųjų prekybos centrų yra įrengti taros supirkimo punktai, kuriuose iš taros automato gauni čekį su nurodyta priduotos taros suma ir gali jį išsigryninti parduotuvės kasoje.
– Išvykai dėl meilės, tačiau vis tiek nusprendei siekti karjeros ir mokytis doktorantūroje. Kuo, tavo manymu, estiška švietimo sistema skiriasi nuo lietuviškos?
– Estijos švietimo sistema labai panaši į lietuvių (12 klasių, po to universitetas). Tuo tarpu, universitetinis švietimas skiriasi nuo lietuviškojo, nes Estijoje daugiau visokių biurokratinių procedūrų, kurios atima malonumą studijuoti, pvz., reikalavimas svetimšaliams turėti arba Toefl arba Ielts testus, įrodančius anglų kalbos žinias. Neturi išsilaikęs šių testų – tau universiteto durys uždarytos.
– Ką prieš vykdama į Estiją žinojai apie šią šalį? Dažnai manoma, kad Estija visose srityse yra vienu žingsniu toliau pažengusi už Lietuvą. Teisybė?
– Žinojau, kad Estija – Baltijos šalių tigras, Latviją ir Lietuvą lenkianti savo išsivystymu. Manau, kad tai tikrai daugiau realybė, nei mitas. Estijoje ne tik žmonių mentalitetas kitoks, bet ir visai kitoks požiūris į technologijas: labai daug paslaugų kompiuterizuota, pvz., dokumentus galima pasirašyti elektroniniu parašu net neišeinant iš namų, balsuoti internetu rinkimuose, internetu gauti el. receptus vaistams iš šeimos gydytojo, pildyti paraiškas internetu dėl studijų Estijos universitetuose. Panašu, kad Lietuvoje tokių dalykų dar ilgai nebus.
– Estijoje susidūrei su labai gerai organizuota biurokratija, kuri nedaro išimčių niekam?
– Manau, kad estai visgi labai racionaliai siekia modelio, kuriame viskas apgalvota, pasverta ir kur viskas veikia. Estų tikslas – kiek įmanoma modernizuoti, technologizuoti įvairias paslaugas ir taip palengvinti gyvenimą. Tai turbūt ir kultūrinis dalykas, nes estai arčiau Suomijos, nei kitos Baltijos šalys.
– Kaip tau sekasi kovoti su estiška biurokratija?
– Man pavyko įstoti į universitetą neturint Ielts ar Toefl testų, nors jie būtini stojant į doktorantūrą anglų kalba. Pateikus įvairius studijų Islandijoje, Suomijoje sertifikatus pavyko įrodyti, kad mano anglų kalbos žinios pakankamos doktorantūros studijoms. Kova, siekiant įrodyti anglų kalbos žinių pakankamą, truko visą praėjusių metų vasarą… Išimtys visada galimos tiems, kurie kovoja.
– Ar lengva buvo pritapti prie šios Baltijos valstybės, kuri labiau save tapatina su Skandinavija, nei su Latvija ir Lietuva?
– Tiesa, kad Estija labiau žiūri į Suomiją, nei į Baltijos šalis. Iki Latvijos sienos nuo Talino apie 250 km, iki Lietuvos dar toliau. Tuo tarpu iki Suomijos apie 80 km, viso labo apie 2 valandas keltu. Dėl geografinio Skandinavijos artumo estai labiau tapatinasi su šiaure, nei su piečiau esančiomis Latvija ar Lietuva. Teko kurį laiką gyventi ir dirbti Suomijoje, visgi, Suomijoje buvo sunkiau pritapti, nei Estijoje. Estijoje daugiau lietuvių, ir tautiečiai daug šiltesni, draugiškesni, nei daugelis kitų sutiktų tautų. Suomijoje labai daug emigrantų iš Somalio ir Maroko, ir jų skaičius kiekvienais metais vis didėja. Jie vargiai šneka angliškai, tuo labiau suomiškai, todėl kuriasi uždaros tautinės bendruomenės, bendraujančios tik tarpusavy.
– Koks požiūris į lietuvius toje šalyje?
– Na, lietuvių bendruomenė Estijoje per maža, kad būtų pastebėta. Estai daugiau problemų turi su rusais. Kitos tautinės mažumos lieka mažai pastebimos.
– Ar, tavo akimis, Estija turtinga šalis, gyventi čia brangu?
– Taip, tai jaučiama. Estijoje labai daug paslaugų automatizuota. Pavyzdžiui, kai kuriose parduotuvėse nebėra pardavėjų, vietoj jų – sveriančios, kalbančios ir skaičiuojančios mašinos... Be to, estiška tapatybės kortelė suteikia labai daug privalumų: ją nuskanavus galima būti universiteto studijų centre iki vidurnakčio. Estų turtingumas – mokėjimas įvairias paslaugas palengvinti technologiniais išradimais. Jie labai mažai naudoja grynųjų pinigų, dažniausiai atsiskaito banko kortelėmis.
– Ar tiesa, kad Estija, skandinaviško stiliaus šalis, daug liberalesnė už Lietuvą?
– Taip, Estija – skandinaviško stiliaus šalis, žymiai liberaliau žiūrinti į gėjų santuokas, abortus, prostituciją. Šiuo metu Estijoje svarstomas rinkimų įstatymo pakeitimas dėl balso teisės suteikimo 16-mečiams, 17-mečiams asmenimis (dabar leidžiama balsuoti tik 18-mečiams). Sakyčiau, kad Lietuva dėl krikščioniškos moralės atsilieka nuo Estijos esminių žmogaus teisių klausimais (tikėjimo laisvės, pasirinkimo laisvės).
– Kokie estai: šalti ir racionalūs, ar visgi nedaug tesiskiriantys nuo lietuvių?
– Estai žymiai uždaresni, individualesni, šaltesni ir racionalesni nei lietuviai. Jie nebendrauja su kaimynais ar nepažįstamaisiais, prisileidžia tik pačius artimiausius ir laiko patikrintus draugus.
– Jei estai nebendrauja su kaimynais, kaip tau pavyko užkariauti esto širdį?
– Geras klausimas! Mano draugas – netipinis estas. Jis daug keliavo ir mokėsi svetur, todėl tapo atviresnis pasauliui. Ne aš užkariavau jo širdį, o jis atkakliai ir ilgai siekė manosios... Ir jam pavyko! Nuoširdesnį, darbštesnį ir apskritai geresnį pasaulyje vyrą, nei jis, vargiai surasi.
– Kaip dažniausiai bendrauji Estijoje – rusiškai ar angliškai?
– Dažniausiai bendrauju angliškai, kartais tenka ir rusiškai. Šiek tiek moku estų kalbą, esant reikalui, minimaliai galiu susišnekėti.
Estijoje, ypač sostinėje Taline, labai daug rusakalbių, kurie vargiai šneka estiškai, nors Estijoje gyvena daugiau nei 20 metų. Estijos rusus labai sunku prašnekinti angliškai… Nors akademijoje intelektualai puikiai šneka ir estiškai, ir rusiškai, ir angliškai.
– Ką patartum tiems, kas galvoja ten vykti?
– Mažiau galvoti – daugiau veikti. Kiekviena šalis, žinoma, turi savo pliusų ir minusų. Estija žavi savo technologiniu išsivystymu ir išmaniosiomis paslaugomis. Pavyzdžiui, dokumentus galima pasirašyti el. parašu net neišvykstant iš namų.
Pasaulio lietuviai