Aktualijos
Anglijoje
Gyvenimas
Lietuva
Pasaulio lietuviai
Pasaulis
Pramogos
Sveikata
Pasaulinė psichikos sveikatos diena: ekspertas pataria, kaip atpažinti sunkias emocijas ir padėti kolegoms?
2022 10 10 11:18
Alfa.lt

Skaičiuojama, kad žmogus per gyvenimą dirbdamas praleidžia 90 tūkst. valandų, tad darbo aplinka ir kolegos tampa itin svarbiu faktoriumi mūsų psichikos sveikatai. Norint sukurti ir išlaikyti gerą atmosferą darbe, reikalinga atkreipti dėmesį ne tik į savo, bet ir aplinkinių kolegų emocinę būseną. Psichikos sveikatos dienos proga „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kaip reikėtų atpažinti sunkumus patiriančius kolegas ir kokias būdais jiems galime padėti.

Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad su stresu ar kitomis sunkesnėmis situacijomis susiduriame, kai mums iškyla iššūkiai, kuriems suvaldyti neturime pakankamai resursų. Anot jo, natūralu, kad šios emocijos mus lydi visur – namie, darbe ar draugų rate. Specialistas tikina, kad darbo aplinkoje susidūrus su kolegų pervargimu, perdegimu ar kitais sunkiais išgyvenimais, labai svarbus žmogiškasis ryšys.

„Sunkių emocijų vengti nerekomenduojama, kad ir kokios jos būtų, kadangi kiekviena iš jų kažką parodo apie mus. Dalijimasis emocijomis su kolegomis gali ne tik sukurti tam tikrą tarpusavio ryšį, bet ir padėti įvardinti konkrečias sunkumų priežastis, o galbūt ir galimus sprendimo būdus“, – bendravimo svarbą akcentuoja jis.

Stresą signalizuojantys ženklai

Anot M. Kriščiūno, net keli požymiai gali rodyti, kad kolega patiria stresą: apie patiriamas sunkesnes emocijas gali signalizuoti ne tik pasikeitęs elgesys darbe, bet ir tam tikri fiziniai požymiai. Pasak specialisto, kiekvienas žmogus su sunkesnėmis emocijomis tvarkosi individualiai, tad tai gali pasireikšti labai skirtingais būdais. Psichologas pabrėžia, kad pastebėjus pirmuosius požymius, svarbiausia žmogaus tiesiogiai paklausti, o ne spėlioti ir daryti išankstines išvadas.

„Vienas iš stresą rodančių požymių gali būti pasikeitęs žmogaus elgesys darbe – energingas kolega staiga tampa pasyvus. Taip pat patiriamą stresą gali rodyti besikeičiančios intensyvesnės emocijos, kaip susierzinimas ar pyktis. Jeigu sunkumus sukelia ne darbas, o kitos priežastys, žmogus gali dar labiau įsitraukti į darbus ir taip atsiriboti nuo kitų. Stresas gali pasireikšti net ir per fizinius požymius, kaip galvos skausmai, apetito praradimas, arba per emocinį intensyvumą, kaip sunkesnės mintys bei apatija“ , – aiškina jis.

Įvertinti santykį ir savo pajėgumus

Psichologo teigimu, geriausia, ką galime padaryti – parodyti žmogui, kad esame šalia ir pastebime jo patiriamus sunkumus. Anot jo, svarbu klausyti paties žmogaus ir pasitikėti tuo, ką jis sako. M. Kriščiūnas akcentuoja, kad prieš siūlant pagalbą, būtina įsivertinti ne tik savo pajėgumus, bet ir santykį su tuo žmogumi.

„Galime pradėti nuo paprasčiausio dalyko – pasakyti kolegai, kad matome pokyčius jo elgesyje ir pasiteirauti, ar galime jam kažkuo padėti. Čia galioja ir dar viena svarbi taisyklė – prieš padedant kitam, reikia pasirūpinti savimi. Jeigu pats šiuo metu išgyvenu sunkesnes emocijas arba neturiu resursų padėti kitam, galiu net labiau jam pakenkti. Galbūt esame pajėgūs tik pastebėti problemą ir pranešti apie tai kitiems – ir toks žingsnis reiškia labai daug“, – tikina psichologas ir akcentuoja, kad siekiant padėti, reikėtų vengti esminių klaidų.

Nespręsti už kitą žmogų, ko jam reikia. Siekiant padėti kolegai, nereikėtų persistengi pačiam išsigalvojant, ko tam žmogui reikia. Jeigu vienas būdas padeda jums, nereiškia, kad jis bus naudingas kitam. Svarbu suprasti kito žmogaus poziciją ir kartu su juo atrasti, kas jam galėtų padėti šioje situacijoje.

Neskirti papildomų užduočių. Kartais žmonėms suveikia instinktas stresą patiriančiam kolegai duoti dar daugiau atsakomybių ar papildomų užduočių, kad jis neturėtų laiko galvoti apie tai. Svarbu neužkrauti žmogaus daugybe dalykų – tai galioja kalbant tiek apie darbus, tiek apie raminančias veiklas, kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.

Nelikti abejingais. Kolegos yra vienas svarbiausių darbo veiksnių – jeigu mes abejingai žiūrėsime į jų emocinį gyvenimą, dirbti ilgalaikėje perspektyvoje bus nesmagu. Jeigu ir mums patiems po kurio laiko bus sudėtinga, norėsime, kad mums kažkas padėtų.

Daugiau straipsnių rubrikoje
Sveikata
Pasitikrinkite, ar žinote, kaip teisingai vartoti vaistus: vaistininkė atskleidžia 7 dažniausias mūsų klaidas
5 būdai, kaip suvaldyti nerimą ir išvengti chaoso galvoje
Lėtinis uždegimas – kaip nedelsiant pastebėti simptomus ir kokių veiksmų imtis?
R. Šakalytė-Jakovleva ragina rūpintis emocine sveikata: buvo etapų, kai visai neturėjau jėgų ir energijos
Medikė paneigia apie gripą sklandančius mitus: kaip efektyviai apsisaugoti?
Apie pogimdyvinę depresiją vis dar kalbama per tyliai: gydytoja pasakoja, kaip atpažinti slegiančius simptomus
Ar dėl mažkraujystės visada kaltas tik geležies trūkumas?
Pokovidinis sindromas: kaip greičiau įveikti stiprų nuovargį ir atminties sutrikimus?
Rudeninis liūdesys ar sezoninė depresija? Kaip atpažinti ir įveikti gyvenimą apsunkinančią būseną
Rudenį daugybę žmonių kamuoja akių išsausėjimas: medikė ir interjero dizainerė patarė, ką daryti
Gydytoja paneigė mitus: kada badavimas prieš kraujo tyrimus nėra būtinas?
Pasaulinė širdies diena: ką valgyti ir kaip kitaip prisidėti prie geresnės savijautos
Psichologė: smurtas artimoje aplinkoje yra didžiulė visuomenės sveikatos problema
Tris dienas siautės magnetinė audra: kaip apsaugoti širdį ir kraujagysles?
Negydoma aknė: priveda ne tik prie negrįžtamai pažeistos odos, bet ir prastos emocinės sveikatos
Gripo sezono pikas artėja: sergantis gali užkrėsti keturis ar net daugiau aplinkinių
Žinoma psichoterapeutė papasakojo, kaip valdyti paniką ekstremalių situacijų metu
Ar jūsų organizmas pasiruošęs rudeniui?
Gyvenimas po širdies smūgio: nepamirškite fizinės veiklos, palaikykite elektrolitų kiekį ir gerkite žuvų taukus
Šąlant orams daugėja virškinimo sutrikimų: kodėl taip atsitinka?