Įvairios rusų opozicijos organizacijos buriasi ir veikia daugybėje šalių, pradedant JAV ir baigiant Lietuva ir Ukraina. Jos neretai vykdo bendrus projektus ir steigia bendras veiklos platformas. Tačiau jos beveik visiškai nedirbo su kitų posovietinių šalių disidentiniais judėjimais. Neseniai tai pasikeitė.

Žymaus rusų opozicijos atstovo Iljos Ponomariovo iniciatyva į „Tarptautinę antiautoritarinę sąjungą“ buvo pakviesti jungtis patys įvairiausi opoziciniai judėjimai, kovojantys prieš autoritarinius režimus ne tik Rusijoje ar Gudijoje, bet ir Kaukaze bei Vidurio Azijoje. Tokio pobūdžio koalicija sukurta pirmą kartą.

Alfa.lt susisiekė su vienu iš naujosios koalicijos steigėjų – Berlyne reziduojančiu faktiniu Tadžikistano opozicinių jėgų lyderiu Muhidinu Kabiriu. Pasak jo, visos prieš autoritarizmą kovojančios jėgos sutaria, kad pirmasis žingsnis jų kelyje – Ukrainos pergalė. Politiko nuomone, taip pat nuvertinama Vidurio Azijos šalių reikšmė Vladimiro Putino režimo išsilaikymui.

– Žinia apie naująją koaliciją buvo gana netikėta. Anksčiau tokių nebuvo.

– Mes seniai puoselėjome viltį sukurti platesnę opozicijos koaliciją posovietinėje erdvėje. Vieniems grumtis prieš tokius monstrus per sunku. Deja, ilgą laiką rusų ir gudų opozicinės jėgos nerodė jokio noro bendradarbiauti su mumis, nes lyg ir nematė reikalo „lįsti“ į Vidurio Aziją. Nesakyčiau, kad į mus žiūrėjo iš aukšto, bet mažų mažiausiai, labai atsargiai. Manau, kad situaciją pakeitė karas Ukrainoje. Radosi supratimas, kad verta bendradarbiauti su mumis, nes juk ir V. Putinas ieško paramos tarp Vidurio Azijos diktatorių.

Taigi, gavome kvietimą jungtis prie plačios naujos koalicijos ir šią iniciatyvą palaikėme ne tik mes tadžikai, bet ir turkmėnų, kazachų bei kirgizų opozicionieriai.

– Pasirodo vis daugiau informacijos apie tai, kad Vidurio Azijos režimai remia Maskvą, padeda apeiti tarptautines sankcijas. Kokios pagalbos V. Putinas ieško regione ir konkrečiai Tadžikistane?

– Prezidentas Emomali Rachmonas turi daug patirties apeinant sankcijas. Jis tai darė su iraniečiais. Buvo atvejis, kai keli milijardai Irano naftos dolerių „atkeliavo“ į Tadžikistaną, kur turėjo būti „išplauti“ investicijų pavidalu. Verslininkas, atgabenęs pinigus vėliau pateko į Irano valdžios nemalonę, o E. Rachmonas tiesiog pavogė tuos pinigus.

Manau, kad V. Putinui taip pat įdomios tokios „paslaugos“. Nors, žinoma, jam teks būti atsargiam. Liepos mėnesį V. Putinas lankėsi Tadžikistane ir kiek mums žinoma, buvo aptariami 3 klausimai: Afganistanas, sankcijos ir Ukraina. Informacija kol kas nepatvirtinta, tačiau iš savo šaltinių girdėjome apie susitarimą per Tadžikistaną pardavinėti Rusijos auksą, ko Maskva pati negali daryti dėl sankcijų. Žinoma, E. Rachmonas už tai gaus dosnų atlygį.

Informacija kol kas nepatvirtinta, tačiau iš savo šaltinių girdėjome apie susitarimą per Tadžikistaną pardavinėti Rusijos auksą, ko Maskva pati negali daryti dėl sankcijų.

– Tadžikai verbuojami kariauti rusų pusėje?

– Neseniai Tadžikistane įsteigta privati karinė struktūra, kuri mūsų žiniomis, ėmė verbuoti žmones. Neturime patvirtinimo, kad jie siunčiami būtent į Ukrainą, bet kur gi dar? Atsakymas peršasi savaime.

Užtikrintai galime pasakyti, kad Rusija aktyviai stengiasi verbuoti Rusijoje gyvenančius Tadžikistano piliečius, kurių ten yra labai daug. E. Rachmono režimas apsimeta, kad tam prieštarauja, tačiau mes manome, kad iš tiesų remia Rusijos veiksmus.

Beje, prieš kurį laiką E. Rachmonas atvirai piktinosi, kad dėl V. Putino „daro viską“, o pastarasis jam niekuo neatsidėkoja. Jis beveik pripažino, kad remia Rusijos karą ir nuo šių žodžių susilaikė paskutinę akimirką.

– Ar Tadžikistanas tiekia Rusijai ginklus?

– Vėlgi, negalime patvirtinti gandų, kad per mūsų šalį į Rusiją keliauja Irano dronai, bet ir neatmetame tokios tikimybės, nes prieš metus Tadžikistane buvo iškilmingai atidaryta Irano dronų gamykla. Tikėtina, kad ji gali gaminti ginkluotę Rusijai. Be to, neseniai Iranas pareiškė, kad draudžia Tadžikistanui naudoti iranietiškus dronus konflikte su Kirgizija. Vadinasi tie dronai ten yra.

– Jūsų naujasis partneris I. Ponomariovas teigia vadovaujantis ginkluotai rusų kovai prieš režimą ir tai atsargiai vertina daugelis žymių rusų opozicionierių. Visgi jūs nusprendėte prisidėti prie jo koalicijos.

– Pripažinsių, kad kai kurie draugai rusai įspėjo mane, kad I. Ponomariovas – nevienareikšmiškai vertinama figūra. Visa tai suprantu, bet būtent jis pakvietė mus vienyti jėgas. Ne Garis Kasparovas arba Michailas Chodorkovskis, o būtent I. Ponomariovas. Antras dalykas, manau, kad kažką pakeisti Rusijoje arba Vidurio Azijoje galima tik konkrečiais veiksmais. Tuo metu nemaža dalis rusų opozicijos vis dar mano, kad užtenka YouTube laidų ir opozicijos forumų. Šitaip jie nieko nepakeis.

Taip pat pažymėsiu, kad prie I. Ponomariovo prisijungė daug puikiai žinomų rusų veikėjų: Vladislavas Gudkovas, Andrejus Ilarionovas, Markas Feiginas ir kiti.

Mes tikrai esame atviri bendradarbiavimui su visomis rusų opozicijos jėgomis, tačiau draugystės ranką mums kol kas ištiesė tik ši grupė.

Kažką pakeisti Rusijoje arba Vidurio Azijoje galima tik konkrečiais veiksmais. Tuo metu nemaža dalis rusų opozicijos vis dar mano, kad užtenka YouTube laidų ir opozicijos forumų.

– Ar jau turite veiksmų planą? Ką darys jūsų koalicija?

– Pirmiausia, turime padėti Ukrainai laimėti. Antras žingsnis – padėti Rusijai išsivaduoti ir tapti demokratine valstybe. O tada jau tikimės, kad Rusija padės tą patį padaryti Vidurio Azijos šalyse.

Ukrainiečių pergalė mažų mažiausiai įkvėps mano tautiečiams tikėjimo tuo, kad mes galime laimėti. Mes jau aktyviai dirbame su tadžikų bendruomene Rusijoje ir įtikinėjame žmones nekariauti Rusijos pusėje. Mokome žmones, kaip išvengti mobilizacijos. Tuo pat metu kalbamės su Ukraina, kad būtų užtikrintos į nelaisvę galimai pateksiančių tadžikų teisės.

Neagituojame tautiečių stoti į Ukrainos kariuomenę, bet ir tam neprieštaraujame. Tiesiog nekuriame kažkokių nacionalinių karinių darinių. Bet kuriuo atveju, tiesa Ukrainos pusėje ir jei jau žmogus sugalvojo eiti į karą, jis be abejo turėtų stoti Ukrainos pusėn.

– Kalbate apie Ukrainos pergalę. Bet būkime sąžiningi – Ukrainos pergalė kare nereiškia, kad automatiškai žlugs visi autoritariniai režimai. Jūs turėsite tai padaryti patys.

– Visiškai pritariu tokiam požiūriui. Kartais iš tiesų girdžiu euforiškas prognozes, kurios nepasitvirtins – Kremliaus režimas nežlugs vien dėl pralaimėjimo kare. Visgi, manau, kad po ukrainiečių pergalės, kova prieš autoritarinius režimus vyks lengviau, sparčiau. Žmonės kitose šalyse labiau tikės tuo, kad diktatoriai gali būti nuversti. Vidurio Azijos šalyse daugybė žmonių iki šiol netiki, kad galima pasiprišinti V. Putino režimui. Ukrainiečių pergalė jiems atvers akis ir parodys, kad net mažos tautos gali nugalėti, jei joms užteks narsos.