Klimato kaita pražudys dar daugiau žmonių skatindama užkrečiamųjų ligų plitimą, antradienį pareiškė Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas.

Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Pasak jo, nors maliarijos atvejų jau daugėjo dėl vis dažnesnių ir stipresnių atogrąžų audrų, bet dėl „potvynių Pakistane tai įgavo visiškai kitokį mastą“.

„Matome, kad mechanizmas, kuriuo klimato kaita galiausiai žudys žmones, yra susijęs su jos poveikiu infekcinėms ligoms“, – sakė P. Sandsas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Afrikos dalims, kur žmonės iki šiol nesirgdavo maliarija, dabar gresia pavojus, nes kylanti oro temperatūra sudaro geras sąlygas veistis uodams, taip pat ir aukščiau virš jūros lygio esančiuose rajonuose.

Tačiau tokių vietovių gyventojai neturės imuniteto maliarijai, todėl didės mirtingumas nuo šios ligos.

„Tai kelia nerimą“, – sakė P. Sandsas Jungtinių Tautų korespondentų asociacijai.

Tarp kitų grėsmių yra tuberkuliozė, galinti plisti tarp pabėgėlių visame pasaulyje.

„Tuberkuliozė – tai liga, kuri tarpsta, kai būna daug didelį stresą patiriančių žmonių mažame plote, kur jiems trūksta maisto ir pastogės“, – sakė jis.

„Kuo dažniau matome klimato kaitos nulemtą žmonių persikėlimą, tuo labiau manau, kad tai prisidės prie sąlygų, bent jau padidinsiančių [tuberkuliozės] tikimybę“, – teigė P. Sandsas.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl maisto trūkumo žmonės taip pat taps mažiaus atsparūs tuberkuliozei.

P. Sandsas pripažino, kad pasaulis dabar yra geriau pasirengęs kitai pandemijai nei buvo pasirengęs kovoti su COVID-19, bet pridūrė: „Tai nereiškia, kad esame gerai pasirengę: mes tiesiog nesame taip blogai pasirengę, kaip anksčiau.“

Jis taip pat informavo, kad iki 2022-ųjų pabaigos jo vadovaujamas fondas bus investavęs apie 5,4 mlrd. JAV dolerių (5,23 eurų) – gerokai daugiau nei kada nors anksčiau.

Didžiausios Šveicarijos mieste Ženevoje įsikūrusios organizacijos donorės yra Didžiojo septyneto (G-7) valstybės, ypač JAV ir Prancūzija.

„Žmonėms, kuriems teikiame pagalbą skurdžiausiose, labiausiai atstumtose ir pažeidžiamiausiose pasaulio bendruomenėse, 2022-ieji buvo žiaurūs metai“, – pridūrė fondo vadovas.

„Skurdžiausiose pasaulio bendruomenėse nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos miršta daug daugiau žmonių nei nuo COVID-19“, – sakė P. Sandsas.