Su kraugerišku ir žudikišku režimu nebendradarbiausime – susirenkame daiktus ir išeiname; taip Rusijoje pareiškė kai kurie žinomi vakarietiški prekės ženklai, prasidėjus karui Ukrainoje. Tačiau daugelis tylėjo – nieko asmeniška, tik verslas, o iš Rusijos rinkos pasitraukė patyrę milžinišką spaudimą socialiniuose tinkluose.

Iš Rusijos pasitraukė „Apple“, „Coca-Cola“, „Nike“, McDonald’s“ ir kiti visame pasaulyje žinomi ir itin populiarūs prekės ženklai. Vieni paskelbė pasitraukiantys visam, kiti tik uždarė savo firmines parduotuves ir kažko laukia. Bent jau taip skelbia vakarietiška žiniasklaida.

Jei tikėtume šiais pranešimais, gali pasirodyti, jog Rusijoje apskritai neliko garsiųjų gaminių, kuriuos taip mėgo rusai, nors ir keikė Vakarus, o naujo modelio „iPhone“ ar „Adidas“ sportbačiai tapo nepasiekiama svajone. Jei išties Rusijos piliečiai dėl pradėto karo Ukrainoje būtų atkirsti nuo viso gėrio, vežamo iš Vakarų, beliktų tik džiaugtis – gavo tai, ko nusipelnė. Tačiau panašu, kad tikrovė – gerokai gražesnė patiems rusams ir gerokai liūdnesnė Ukrainos rėmėjams.

Kaip išties atrodo Vakarų prekės ženklų „palikta“ Rusija, atskleidžia jutubo kanalo „Real Reporter“ atliktas ir prieš mėnesį paskelbtas tyrimas. Kadangi kalbama apie Rusiją, būkime kritiški – kas yra šio kanalo kūrėjas ar kūrėjai, informacijos beveik neskelbiama, išskyrus kanalo savininko veidą (kuris, neatmeskime, gali būti ir aktorius), todėl informacijos absoliučiai patikima vadinti negalima. Įtarimą kelia ir tai, kad vyrui, kuriam ant krūtinės akivaizdžiai pritvirtinta kamera, noriai kalba prekybos centro darbuotojai, kurie, rodos, turėtų būti atsargesni.

Iš kitos pusės, toks atsargumas lyg ir suprantamas – už kritišką bet kokios gyvenimo srities Rusijoje parodymą gali grėsti ir kalėjimas, ir kitos nemalonios sankcijos. Taigi vertinti, kiek galima pasitikėti šiuo Maskvoje atliktu tyrimu, paliekame patiems skaitytojams.

Paprastas Maskvos prekybos centras…

Prieš mėnesį paskelbtas ir jau 1,8 mln. peržiūrų jutube turintis tyrimas buvo atliktas ganėtinai paprastai – kūrėjai nuvyko į vieną iš „tipinių“ Maskvoje veikiančių prekybos centrų. Tačiau informacijos apie Rusiją „palikusius“ ir vis dar veikiančius vakarietiškus verslus šiame siužete apie vienintelį prekybos centrą – apsčiai.

Pagrindinis reporteris, kaip pats teigia, ne tik apsilankė pavadinimus pakeitusiose vakarietiškų prekių ženklų parduotuvėse, bet ir spruko nuo parduotuvės apsaugos darbuotojo vaikišku traukinuku, užsuko į manikiūro saloną, kad sužinotų vietines paskalas.

Vos atvykęs į prekybos centrą, reportažo herojus atkreipia dėmesį – didieji prekybos centrai mėgsta skelbti, kokie prekės ženklai juose turi savo atstovybes, tačiau ant pastarojo vaizdas atrodo tuštokai; atrodo, kad dalis anksčiau čia buvusių pavadinimų buvo nukabinti.

Kaip rusai nupirko „Starbucks“

Pulti ieškoti vakarietiškų prekės parduotuvių siužeto herojus neskuba – pirmiausia patraukia kavos į tai, kas anksčiau buvo garsusis „Starbucks“, praėjusios vasaros pabaigoje galutinai pasitraukęs iš Rusijos. Ar bent jau taip teigiama.

15 metų Rusijoje veikęs „Starbucks“ galiausiai pardavė visą savo kavinių tinklą garsiam rusų reperiui Timati ir restoranų versle solidų pagrindą turinčiam verslininkui Antonui Pinskiui.

Pastarieji nusprendė neišradinėti dviračio ir sukūrė „Starbucks“ dvynį; šis buvo pavadintas „Stars Coffee“, o ikonišką JAV kavos tinklo undinėlę logotipe pakeitė panašaus dizaino rusaitė su tradiciniu galvos apdangalu.

Kai kurie dalykai pasikeitė. Pavyzdžiui, iš naujojo „Starbucks“ dingo tokie įmantrūs ir painiojantys kavos puodelių dydžiai kaip „grande“, „venti“ ir kiti, pastaruosius pakeitė daug kur įprasti vidutinis ar didelis. „Taip patogiau klientams“, – sako barista ir su tuo negali nesutikti. Tačiau daugybė dalykų liko panašūs – baristų apranga, kavinių dizainas, parduodami gėrimai.

„Koncepcija liko ta pati: stipriai, lengvai skrudintos kavos pupelės, tačiau pačios pupelės jau kitos. Bet skirtumas nėra didelis“, – apie naujojo kavinių tinklo subtilybes įtartinai atvirai dėsto barista.

„Kažkaip jie sugebėjo išlaikyti pagrindinę „Starbucks“ koncepciją, kai parduodi vidutinišką kavą su dideliu antkainiu“, – reziumuoja „tikrasis reporteris“.

„McDonald’s“, ir taškas

Panašus vaizdelis matyti ir užsukus į „McDonald’s“ rusiškąjį sūnų paklydėlį, pavadintą „Skanu ir taškas“.

Greičiausiai jau ne visi pamena, tačiau praėjusį pavasarį įvykęs „McDonald’s“ išėjimas iš Rusijos pačių rusų ir Kremliaus režimo pakalikų buvo sutiktas, palyginti su kitais išėjusiais prekės ženklais, ypač piktai – lyg „McDonald’s“ būtų viso Rusiją paliekančio vakarietiško verslo simbolis.

Rusai ne tik pyko, bet ir grūmojo kumščiais – išeinate, ir nereikia, mes savo dar geriau padarysime.

Tačiau paaiškėja, kad „McDonald’s“ – kaip ir „Starbucks“; nors išėjusio iš Rusijos restoranų tinklo turtą perpirko vietiniai, sukūrę daug pašaipų sulaukusį „Skanu ir taškas“ prekės ženklą, naujuosiuose restoranuose alsuoja „McDonald’s“ dvasia; nėra bulvyčių, nėra „Coca-colos“, tačiau interjeras tas pats, darbuotojų apranga – ta pati, o mėsainiai „naujajame makdonalde“ taip pat liko beveik tie patys, tik pasikeitė pavadinimai. Pavyzdžiui, „Big Mac“ virto „Grand Deluxe“.

Kaip pastebėjo reporteris, naujieji savininkai ir toliau pardavinėja senuosius padažus, kuriais prekiavo ir „McDonald’s“, tačiau nuo kečupo ar majonezų indelių nutrinamos „M“ raidės – „McDonald’s“ prekės ženklas. Panašu, kad kažkam tai tenka daryti rankiniu būdu.

Pakeisti vardai

Bevardžiui reporteriui ėmus aiškintis, kaip vakarietiški prekės ženklai neva išėjo iš Rusijos, ima aiškėti pirmosios gudrybės.

Pavyzdžiui, garsioji kūno priežiūros produktų ir kvepalų platintoja „L’Occitane“, kurios parduotuvių „L’Occitane en Provence“ galima rasti visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Nors „L’Occitane“ dievagojosi, kad paliks Rusijos rinką praėjusią gegužę, šio prekės ženklo produkcija vis dar parduodama Maskvoje. Ir, kaip pastebi reporteris, parduodamos ne užsilikusios prekės – nauja produkcija taip pat vežama.

Tiesa, prekiaujama jau ne „L’Occitane“ parduotuvėse – iš pradžių iš Rusijos pasitraukti nenorėjusi, tačiau visuotinio pasmerkimo sulaukusi ir pati atgailaudama karą Ukrainoje pasmerkusi „L’Occitane“, žadėjusi, kad nebetieks savo produkcijos Rusijos prekybininkams, ir toliau pardavinėja ją parduotuvėse, pavadintose „L’oksitan“.

Kad tai – tas pats „L’Occitane“, tik surusintu pavadinimu, prieš kamerą patvirtina tos pačios parduotuvės darbuotoja. „Pakeitėme prekės ženklą į rusišką, pasikeitė generalinis direktorius, tačiau visa produkcija ir toliau tiekiama iš Prancūzijos“, – teigia moteris. Liko ir ta pati lojalumo programa, ir parduotuvės nežada užsidaryti. Tik pakilo kainos.

„Ta pati miela parduotuvės mergaitė, tie patys produktai, tos pačios didžiulės kainos. Vienintelis parduotuvėje pasikeitęs dalykas – ženklas virš įėjimo“, – reziumuoja reporteris.

Kaip lenkai virto kinais

Išskirtinio dėmesio sulaukia Lenkijoje, Gdanske, įsikūręs drabužių kūrėjas LPP, kuriam priklauso prekės ženklai „Reserved“, „House“, „Cropp“, „Mohito“ ir „Sinsay“. Pastarųjų parduotuvių, ir ne po vieną, galima rasti tikriausiai kiekviename didesniame lietuviškame prekybos centre.

Nors Lenkija Ukrainai skiria ypač daug visokeriopos paramos, LPP greičiausiai nusprendė, kad pinigai nekvepia, tačiau reputaciją reikia prižiūrėti. Todėl nei „Cropp“, nei „Reserved“, nei kitų lenkiškų drabužių parduotuvių Rusijoje neliko – vietoje jų atsirado dar negirdėti ir už Rusijos ribų nesutinkami „RE“, „CR“, „XC“ ar „M“.

LPP vienas pirmųjų prasidėjus karui uždarė parduotuves Rusijoje, o rusišką verslo dalį pardavė kinų konsorciumui. Atrodo, lenkai pasitraukė, atėjo kinai, tačiau, kaip pastebi reporteris, naujosiose parduotuvėse parduodama LPP produkcija – pavyzdžiui, „RE“ ant visų drabužių etikečių puikuojasi prekės ženklas „Reserved“. Maža to, iš parduodamų drabužių matyti, kad parduodami ne užsilikę likučiai – pristatomos naujos kolekcijos, tik didesnėmis kainomis.

„Gamina vis dar lenkai, bet kompanija jau ne lenkiška“, – prieš kamerą pripažįsta vienas drabužių parduotuvės darbuotojas.

„Pataisykite, jei klystu, bet lenkiška kompanija rado, kaip likti Rusijos rinkoje, vis dar uždirba, tik dabar jiems tenka dirbti su tarpininkais iš Kinijos“, – reziumuoja reportažo herojus, pasak kurio, Lenkijos bendrovės viražai yra gan suprantami: iš maždaug 2200 LPP valdomų parduotuvių 553 – visas ketvirtadalis – veikia Rusijoje. Visas jas uždarius, kompanijos lauktų nemaži nuostoliai.

Pragmatiško požiūrio laikosi ne tik lenkai. Džinsų gamintojo „Levi’s“ taip pat Rusijoje tikriausiai nesutiksi. Tačiau vietoje „Levi’s“ parduotuvių atsirado „JNS“ parduotuvės, o šiose – tie patys ikoniški amerikietiški džinsai.

Visko yra, bet internete

„Zara“, „Pull & Bear“, „Bershka“ – šių ispanų valdomų prekės ženklų parduotuvės uždarytos. Tik nežinia, kiek ilgam – „Zara“ skelbia, kad užsidarė tik laikinai, o nuomos mokesčiai rusų verslininkams vis dar mokami. Džiaugiasi ne tik nuompinigius gaunantys prekybos centrų savininkai – paprasti rusai „Zara“, „Bershka“ ir kitų prekės ženklų drabužius vis dar gali užsisakyti internetu.

„Adidas“ firminė parduotuvė prekybos centre taip pat užsidariusi. Tačiau „Adidas“ produkcijos galima rasti kitose, ne firminėse parduotuvėse.

Rusai gali įsigyti net naujųjų ir senesnių „iPhone“ modelių, nors pastarieji gali būti pritaikyti kitoms – Azijos, Europos – rinkoms.

„Nors „Apple“ sustabdė dalies „iPhone“ funkcijų veikimą Rusijoje, oficialioje svetainėje nurodomi partneriai, iš kurių galima įsigyti „Apple“ produkcijos. [...] „Apple“ gal ir paliko Rusiją, bet vis dar daro čia pinigus.

„Taip apdainuotas vakarietiško verslo išėjimas iš Rusijos tėra karštas oras. Gal jie ir nemėgsta karo, bet prarasti pajamų jie nemėgsta dar labiau“, – apibendrina reporteris.