Politinėse diskusijoje nugalėjo požiūris, kad mokesčių lengvatos didžiausią naudą pajus ne smulkusis verslas, o greitojo maisto restoranai.

Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad maitinimo sektorius tapo „politinių žaidimų“ įkaitu.

„Pridėtinės vertės lengvatos pratęsimas (PVM) yra kova su Majausku, o mes esame tos kovos įkaitas“, – Alfa.lt sakė asociacijos prezidentė.

Su valdančiosios partijos politiku Mykolu Majausku dėl PVM lengvatos maitinimo verslui mūšį Seime laimėjusi premjerė Šimonytė teigė, kad valstybė, kurios biudžetas yra mažas, negali sau leisti netaiklių priemonių, nebent laikinai.

Premjerės pasiūlymą parėmusi finansų ministrė Gintarė Skaistė argumentavo, kad PVM lengvatos naudą pajustų ne smulkusis verslas („kaip įsivaizduoja dauguma Lietuvos gyventojų“), o greitieji ir tinkliniai restoranai. Esą tam skirtus 120–130 mln. eurų per metus geriau skirti mokytojų atlyginimų kėlimui.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas siūlė maitinimo įstaigoms pratęsti PVM lengvatą vieniems metams, o šios partijos deleguota premjerė I. Šimonytė teikė kompromisinį variantą – lengvatą pratęsti pusmečiui.

Seimas ketvirtadienį pritarė premjerės I. Šimonytės siūlymui ir balsavo už tai, kad PVM lengvata maitinimo verslui turėtų būti pratęsta pusmečiui – iki 2023 m. liepos.

Po svarstymo už tokį premjerės I. Šimonytės siūlymą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 33, o susilaikė 25.

BFK anksčiau buvo pritaręs siūlymui PVM lengvatą pratęsti iki 2023 m. pabaigos.

Vietoje skaičių kalbos – emocijos

LVRA prezidentė E. Šiškauskienė apgailestavo dėl I. Šimonytės daugkartinių pareiškimų, kad PVM lengvata maitinimo įmonėms buvo laikina pagalba.

„Bet premjerė pamiršta, kad pandemija mums nesibaigė. Nes nutraukus kovidinius apribojimus, prasidėjo karas Ukrainoje, vėliau energetikos kainų krizė. Tai šitam sektoriui karas nesibaigė. Labai apmaudu, kad nebuvo padaryta nė viena normali studija kaip kitose ES šalyse. Yra visiška netiesa, kuo manipuliuoja finansų ministrė, kad PVM lengvata taikoma tik tose ES šalyse, kurios kartu taikoma ir lengvata maistui. Nebuvo niekada padaryta studija, kokią naudą duotų sumažintas PVM. Vyriausybės argumentai yra silpni, pagrįsti emocijomis“, – apgailestavo sektoriaus atstovė.

Vyriausybės argumentai yra silpni, pagrįsti emocijomis.

Jos įsitikinimu, lengvatą pratęsus metams ar neribotam laikui, biudžetas nepatirtų jokio nuostolio, bet iš šešėlio būtų ištrauktas visas smulkusis verslas.

„Nebuvo padaryta jokia studija, vyko absoliučiai emocijų karas. Tai liūdina, visi mato, kad balsavimas Seime grįstas emocijomis. O buvo galima susėsti, suskaičiuoti, sprendimus grįsti rimtais argumentais, bet priimtas grynai emocinis sprendimas. Dėl to liko didelis nusivylimas, ypač dėl mokyklų, ligoninių valgyklų likimo, neaišku, kaip skola sugebės atiduoti šeimos kavinukės“ – apgailestavo E. Šiškauskienė.

Pasak jos, šalies maitinimo verslo tendencijos yra labai aiškios – šiemet jau bankrutavo apie 100 įmonių. Toliau bankrutuoja kas dešimta įmonė. Šio sektoriaus įmonių skola „Sodrai“ yra 2,5 karto didesnė nei kitų sektorių.

„Matome kylančią emigracijos bangą. Ta banga tik didės, nes užsidarinės restoranai. Mūsų sektoriaus darbuotojams lengviausia rasti darbą užsienyje“, – sakė E. Šiškauskienė.

Vadino kompromisu

Pasiūliusi lengvatinį 9 proc. PVM neterminuotai taikyti tik meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, premjerė I. Šimonytė sakė, kad tokia lengvata valstybės biudžetui būtų pakeliama.

Neterminuota 9 proc. PVM lengvata elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, pasak premjerės, siekiama suvienodinti sąlygas su spausdintais leidiniais.

Tuo metu siūlymas 9 proc. PVM lengvatą restoranams, atlikėjams bei sporto renginiams ir klubams pratęsti iki 2023 metų liepos, pasak premjerės, yra kompromisinis.

„Suprantu, kad dabar, nuo sausio pradžios, kada sezonas dar nebūna prasidėjęs, yra turbūt sudėtingas metas tas lengvatas atšaukti turint mintyje, kad ir energetikoje situacija yra susiklosčiusi tokia, kokia yra, nors Vyriausybė yra pasiūliusi ir tiesioginių paramos priemonių verslui“, – teigė I. Šimonytė.

Tai, kad lengvata yra pratęsta pusmečiui, manau, kad jau iš Vyriausybės pusės buvo kompromisas.

„Tai, kad lengvata yra pratęsta pusmečiui, manau, kad jau iš Vyriausybės pusės buvo kompromisas, kuris turi tam tikras finansines pasekmes, bet tebūnie, – sakė ji. – Lietuvos biudžetas yra mažas, aš noriu tą pabrėžti, todėl mes negalime sau leisti netaiklių priemonių, nebent labai laikinai“, – kalbėjo premjerė.

Perspėjo apie pasekmes

Alternatyvūs BFK pirmininko M. Majausko ir premjerės I. Šimonytės siūlymai dėl PVM lengvatos maitinimo sektoriui Seime ketvirtadienį sukėlė aštrias diskusijas ir iššaukė emocijų pliūpsnį.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius priminė, kad 2019 m. pirmą pusmetį PVM pardavimai maitinimo sektoriuje sudarė 87 mln. eurų. O po pandemijos, kai PVM tarifas buvo sumažintas iki 9 proc., pardavimų PVM buvo surinkta netgi 2 mln. daugiau.

„Aišku, kai kas gali argumentuoti, kad po pandemijos prasidėjo bumas žmonių lankymosi restoranuose. Kita vertus, tai parodo, kad mokesčių politika sudaro galimybes verslui sėkmingiau veikti“, – sakė A. Butkevičius.

Politikas nurodė, kas atsitiks jeigu Seimas nepritars bent vieniems metams pratęsti PVM lengvatą visuomeniniam maitinimui.

Mes vėl padidinsime šešėlinę ekonomiką ir tai labiausiai bus juntama regionuose.

„Mes vėl padidinsime šešėlinę ekonomiką ir tai labiausiai bus juntama regionuose. Mes vėl padidinsime darbo užmokesčio atskirtį tarp žmonių, gyvenančių ir dirbančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose. O ateinančių biudžetinių metų pabaigoje matysime, kad mūsų planuojamos išlaidos prasilenkia su pajamomis. Tai yra gausime daug mažiau pajamų, negu planuojame, ir padidinsime fiskalinį deficitą nuo 4 iki 6 procentų“, – perspėjo A. Butkevičius.

Tai pagalba smulkiajam verslui

BFK pirmininkas M. Majauskas sakė esą giliai įsitikinęs, kad mokesčiai yra vertybinis klausimas. „Mokesčiais pasakome, kokie yra mūsų valstybės prioritetai, kas yra mums svarbu. Todėl natūralu, kad vertybiniais klausimais diskusijos būna aštrios ir emocingos“, – sakė jis.

Mokesčiais pasakome, kokie yra mūsų valstybės prioritetai, kas yra mums svarbu.

M. Majauskas pabrėžė, kad absoliuti dauguma ES šalių taiko sumažintą tarifą maitinimo sektoriui, kultūrai, atlikėjams.

„Taip yra todėl, kad kaip Lietuvoje, taip ir daugelyje ES šalių šiuos sektorius sudaro smulkus verslas. Lietuvoje maitinimo sektoriuje 99 proc. sudaro mažos įmonės, mažieji mokesčių mokėtojau. Didžiąją dalį PVM mokesčio taip pat sumoka mažieji mokesčių mokėtojai. Galima prie kiekvieno tokio smulkaus verslininko pastatyti po policininką ar VMI inspektorių, bet tikslo tikrai nėra“, – tikino M. Majauskas.

Vis dėlto BFK pirmininkas perspėjo, kad sąžiningas smulkusis verslas, susidūręs su sunkumais, užsidaro, o kitas verslas traukiasi į šešėlį. Pasak jo, tarptautinės organizacijos ne kartą pastebėjo, kad PVM atotrūkis Lietuvoje yra reikšmingai didesnis nei kitose šalyse. Ir viena iš pagrindinių priežasčių yra šešėlis.

Sąžiningas smulkusis verslas, susidūręs su sunkumais, užsidaro, o kitas verslas traukiasi į šešėlį.

„Prieš pusantrų metų, kai buvo sumažintas PVM tarifas maitinimo verslui, apyvarta išaugo 48 proc. ir toks lygis išsilaikė visus metus. Sumažėjusias PVM pajamas iš dalies kompensavo reikšmingai didesnės pelno ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukos. Matėme, kad įmonės ir įstaigos oficialiai deklaravo apyvartas ir tokiu būdu skaidrinosi, oficialiai mokėjo atlyginimus. Galime drąsiai deklaruoti, kad sprendimas pasiteisino su kaupu“, – sakė M. Majauskas.

Prieš trejus metus įstatymo pataisą dėl mažesnio PMV tarifo maitinimo sektoriui rašęs M. Majauskas įkėlė nuostatą, kad sprendimas galėtų būti pratęstas ilgesniam laikotarpiui, siekiant paskatinti ekonomiką esant finansiniams ištekliams.

„Tikiu, kad tie finansiniai resursai yra. Kad galime tvirtinti ateinančių metų biudžetą nedidindami mokesčių. Esu giliai įsitikinęs – jeigu mokesčius padidinsime, matysime atvirkštinį rezultatą. Sąžiningas verslas užsidarys, didelė dalis verslo pasitrauks į šešėlį“, – sakė M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad PVM maitinimo verslui sudaro labai nedidelę dalį biudžeto, tas sprendimas lengvatą pratęsti jo nesugriaus. „Biudžeto apimtis yra apie 20 mlrd. eurų, o čia kalbame apie keliasdešimt milijonų“, – pastebėjo jis.

Valdžia žaidžia su likimais

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Viktoras Fiodorovas piktinosi, kad PVM lengvatos maitinimo verslui svarstymas užgožia visą biudžeto svarstymą, o valdantieji ir Vyriausybė esą žaidžia su likimais.

„Bet žaidimas vyksta ne Mykolo Majausko likimu, o su daugiau kaip 70 tūkst. žmonių, kurie dirba tame sektoriuje, likimais. Dėl šios lengvatos biudžetas nesugrius, bet gali sugriūti kelių dešimčių tūkstančių žmonių gyvenimai, kurie visiškai priklausomi nuo savo darbo vietos. O jos yra tokios, kad joms reikalinga pagalba“, – sakė V. Fiodorovas.

Dėl šios lengvatos biudžetas nesugrius, bet gali sugriūti kelių dešimčių tūkstančių žmonių gyvenimai, kurie visiškai priklausomi nuo savo darbo vietos.

Politikas piktinosi Vyriausybės argumentais, kad valstybės pagalba nukeliaus į restoranus, kurie ir taip puikiai laikosi.

„Aš suprantu, kodėl jūs kalbate apie tuos restoranus. Tie 3 proc. restoranų jums yra prieinami čia Vilniuje, jūs galite juose susimokėti iš savo atlyginimų. Bet žmonės, gyvenantys Pagėgiuose to negali padaryti dėl kelių dalykų. Dažnu atveju jie tokios galimybės neturi, kitu atveju restoranų regionuose nėra. O šeimos versliukams, mažoms valgyklėlėms šita pagalba gyvybiškai reikalinga“, – pastebėjo Seimo narys.

„Ne Majausko klausimas“

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad šiuo atveju svarstomas „ne restoranų klausimas ir ne Mykolo Majausko klausimas“, o tėvų, vaikų, kurie perka ir gauna maitinimą mokyklose, darželiuose ar senelių globos namuose klausimas.

„Maitinimo įmonėms turėtų būti taikoma PVM lengvata, nes matome, kokia pastaraisiais metais buvo infliacija, kokį spaudimą daro energijos išteklių augimas. Matome, kad kyla darbo užmokestis ir spaudimas toms nedidelėms įmonėms, kurios teikia maitinimo paslaugas, labai stipriai didėja. Mes tikrai nenorime, kad regionuose iš viso neliktų kavinių. Kad trauktųsi maitinimo sektorius ir mūsų vaikai gautų prastesnį maitinimą. Nenorime, kad kainos didėtų, todėl palaikome Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, kuri yra ženkliai labiau subalansuota ir prisideda prie tvaraus mokesčių politikos formavimo“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Tokios kritikos nepakėlusi premjerė I. Šimonytė pasinaudojo teise be eilės pasisakyti diskusijoje.

Miela Ieva, tam, kad jūs padėtumėte toms valgyklėlėms, mokyklėlėms ar kažkokiems kitiems dalykams, jūs kartais tiek padėsite greitajam maistui.

„Politinė retorika, aišku, yra atskiras žanras. Bet vis dėto, miela Ieva, tam, kad jūs padėtumėte toms valgyklėlėms, mokyklėlėms ar kažkokiems kitiems dalykams, jūs kartais tiek padėsite greitajam maistui, kuris mano žiniomis (na, neturiu vaikų), – bet tą pasakysite iš savo patirties – yra vis dėlto ne pats sveikiausias, nors labai skanus. Tai įsiklausykite į tai, ką sako finansų ministrė“, – patarė Vyriausybės vadovė.

Geriau kelti algas mokytojams

Premjerės „kompromisinį pasiūlymą“ parėmusi finansų ministrė G. Skaistė tvirtino, kad galiojančiu lengvatiniu PVM tarifu dabar nepasinaudoja pusė maitinimo įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos.

„Kitose šalyse, kurios taiko PVM lengvatą, yra derinama su maisto lengvata ir tokiu būdu gaunasi sinergija tarp vienos ir kitos lengvatos. Maitinimo sektorius, tiek pirkdamas produktus, tiek juos parduodamas taiko tą patį lengvatinį tarifą. Lietuvoje perki produktus su 21 proc. PMV tarifu, parduodi su 9 proc. tarifu, gaunasi, kad du trečdaliai sektoriaus įmonių ne tik kad nemoka jokio PVM mokesčio, bet turi neigiamą atskaitą, tai reiškia, kad susimažina kitus mokėtinus mokesčius“, – sakė ji.

G. Skaistė nurodė, kad PVM lengvatos pratęsimo maitinimo sektoriui kaina yra 120–130 mln. eurų per metus – tiek kainuotų vienerius metus 10 proc. padidinti mokytojų atlyginimą.

PVM lengvatos pratęsimo maitinimo sektoriui kaina yra 120–130 mln. eurų per metus – tiek kainuotų vienerius metus 10 proc. padidinti mokytojų atlyginimą.

„Žvelgiant į galutinius naudos gavėjus, didžioji nauda koncentruojasi tose įmonėse, kurios turi dideles apyvartas. Tai yra greitojo maisto restoranai, tinkliniai restoranai ir tikrai ne smulkus verslas kaip įsivaizduoja dauguma Lietuvos gyventojų“, –kalbėjo ministrė.

Apie valdžios demagogiją

LVRA prezidentė E. Šiškauskienė kritikavo valdančiosios daugumos politikų teiginius, kad PVM lengvata reikalinga tik „turtuoliams“ – stiprioms viešojo maitinimo įmonėms.

„Restoranų Lietuvoje yra tik 3 procentai. 97 procentai yra valgyklos, senelių namai, smulkus verslas. Jų yra dauguma, bet apie juos niekas nekalba, – Alfa.lt teigė asociacijos vadovė. – Įsivaizduokite, vaiko pietūs kainuoja 2,21 euro su įskaičiuotu PVM. Jeigu PVM pakils, tėvai nebeįpirks tų pietų. Bet apie tai valdžia tendencingai nekalba. Tarsi tų 97 proc. maitinimo įstaigų nebūtų“, – stebėjosi asociacijos prezidentė.

LRVA prašė PVM lengvatą maitinimo įstaigoms pratęsti neribotą laiką ar bent vieniems metams.

„Mes iš šešėlio apie 80 mln. eurų ištraukėme. 22 Europos šalys taiko PVM lengvatą. Vien dėl to, kad nėra kito būdo restoranus ištraukti iš šešėlio. O sektorių ištraukus iš šešėlio į biudžetą ateina labai didelės pajamos. Dviejų trijų metų periodu valstybė nepatirs jokio nuostolio“, – teigė E. Šiškauskienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija daug kartų neigė, kad PVM lengvata nėra aktuali daugumai sektoriaus įmonių.

Finansų ministrės teiginių, esą tik greitojo maisto restoranai ir picerijų tinklai yra PVM mokėtojai, neteisingumui pagrįsti asociacija pasitelkė VMI duomenis, kurie esą rodo, kad sektoriuje dominuoja smulkios ir labai smulkios įmonės, daugiau nei trečdalis yra PVM mokėtojai.

VMI duomenimis, 2019 m. Lietuvoje viešojo maitinimo veikla užsiėmė 6124 įmonės ir 2390 (39 proc.) iš jų buvo PVM mokėtojos. Dabar sektoriuje veikia 6242 įmonės, o 2761 (44 proc.) iš jų yra PVM mokėtojos.

M. Majauskas anksčiau taip pat neigė, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms naudinga tik didiesiems restoranų tinklams.

„Maitinimo sektoriuje yra maždaug 7 tūkst. įmonių ir 99 proc. jų yra smulkus verslas ir būtent smulkiam verslui tai yra aktualiausia. Iš 7 tūkstančių maždaug 3, gal 2,5 tūkst. įmonių yra PVM mokėtojų, taip pat iš jų 99 proc. yra smukusis verslas. Suprantama, kad didesnei įmonėms finansine išraiška yra didesnė, bet smulkiam verslui tai yra išgyvenimo klausimas“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo M. Majauskas.

Galutinis balsavimas – kitą savaitę

Seimas ketvirtadienį po svarstymo taip pat pritarė, kad neterminuota 9 proc. PVM lengvata būtų taikoma tik meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, kaip siūlė I. Šimonytė.

Tuo metu lengvata sporto renginiams, klubams bei atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, šokėjo) paslaugoms būtų taikoma tik pusmetį – iki 2023 metų liepos. Šį terminą taip pat pasiūlė I. Šimonytė.

Seimas taip pritarė I. Šimonytės siūlymui lengvatinį PVM tarifą taikyti elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, enciklopedijoms, žodynams, nuotraukų ir reprodukcijų albumams, vaikiškoms, piešimo ir spalvinimo knygelėms, žemėlapiams.

Pritarta ir tam, kad 5 proc. PVM būtų taikomas kompensuojamiems ir specialios medicinos paskirties maisto produktams. Dabar šis tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

Normalus PVM tarifas yra 21 procentas.

Galutinis balsavimas dėl pataisų – kitą antradienį.