Karinis incidentas Lietuvos pašonėje neatbaidys užsienio investuotojų ir turistų, tačiau skatins pirkti dar daugiau ginkluotės bei kurti bendrą oro erdvės sistemą Baltijos regione.

Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog pagrindinis sprogimų Lenkijoje poveikis Lietuvai ir visam Baltijos regionui bus tas, kad paspartės naujos investicijos į gynybą, ypač į oro erdvės, bei galimai didės finansavimas ginkluotės įsigijimui.

Tuo metu Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė tikisi, kad sprogimas Lenkijoje neturės didesnio poveikio užsienio turistų srautui Lietuvoje. Esą dabartinis incidentas Lenkijoje nė iš tolo neprilygsta tam sukrėtimui, kurį turizmo sektorius patyrė prasidėjus karui Ukrainoje.

Investuotojai vertina plačiau

Ekonomisto A. Izgorodino nuomone, incidentas Lenkijoje neatbaidys investuotojų Lietuvoje ir visame Baltijos regione.

„Tikrai neatbaidys, nes investuotojai jau nuo vasario 24 dienos mato ir vertina bendrą geopolitinę situaciją mūsų regione. Manau, investuotojai jau iš dalies apsiprato prie aplinkos. Be to, investuotojams svarbi ne tik geopolitika, bet bendra verslo aplinka ir darbo kaštai. Ir šiuo požiūriu Lietuva tikrai turi nemažai privalumų. Pagal verslo klimato kokybę esame vieni iš geriausių Europoje. Šis aspektas gerokai nusveria tam tikrą geopolitinį neapibrėžtumą“, – Alfa.lt sakė A. Izgorodinas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad vienas incidentas neturės tokio poveikio, kad investuotojai iš esmės peržiūrėtų savo investavimo strategiją ar keistų požiūrį į mūsų regioną.

„Manau, tai pavienis incidentas, kuris neturės didelio ir išskirtinio poveikio. Investuotojai labiau vertina per struktūrinę prizmę, sveria, kokia yra verslo aplinkos kokybė, darbo sąnaudos, bendradarbiavimas su valdžia“, – sakė A. Izgorodinas.

Karas investuotojų neatbaidė

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neatbaidė investuotojų Lietuvoje ir Baltijos regione. Vilniuje ir kituose miestuose ir toliau kyla nauji biurų pastatai, statomos naujos gamyklos, rengiami žaliosios energetikos plėtros projektai.

„Neapibrėžtumo lygis tarp vidaus ir užsienio investuotojų labai stipriai nukrito nuo karinio konflikto Ukrainoje pradžios. Lietuva yra NATO narė ir tai yra labai svarbus argumentas, kodėl investuotojų nerimas ir neapibrėžtumas ne padidėjo, o netgi sumažėjo. Puikiai suprantame, kad esame santykinai gerai apsaugoti“, – pastebėjo A. Izgorodinas.

Lietuva yra NATO narė ir tai yra labai svarbus argumentas, kodėl investuotojų nerimas ir neapibrėžtumas ne padidėjo, o netgi sumažėjo.

Ekonomisto nuomone, net pastarasis incidentas Lenkijoje rodo, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys dar daugiau investuos į savo kariuomenę, į savo gynybą ir tai ilgalaikėje perspektyvoje teigiamai paveiks investuotojus, nes jie jausis labiau apsaugoti.

„Manau, incidentas Lenkijoje, neturės didesnio poveikio ir vidaus ekonomikai – nei verslo, nei vartotojų nuotaikoms. Vieno incidento neužteks, kad įmonių ir vartotojų nuotaikos kažkaip labai stipriai pasikeistų“, – sakė A. Izgorodinas.

Reikia vertinti kompleksiškai

Ekonomistas pabrėžė, kad tiek šį incidentą, tiek bendrą situaciją regione reikėtų vertinti kompleksiškai, o toks vertinimas suponuoja išvadą, kad krizės mūsų regione nėra.

„Lietuvos eksportuojantys sektoriai į vidaus vartojimą besiorientuojantys sektoriai kol kas laikosi pakankamai stabiliai. Panašu, kad infliacija pasiekė piką. Aš kaip tik prognozuočiau, kad tiek verslo, tiek vartotojų nuotaikos artimiausiu metu atsigaus. Nes įtampa dėl galimo krizės, dėl infliacijos po truputį slūgsta. Rinkose atpigo Lietuvos skolinimosi kaina. Tai signalas, kad investuotojai iš esmės pasitiki Lietuva ir netgi pastaruoju metu yra labiau linkę investuoti mūsų šalyje“, – pastebėjo A. Izgorodinas.

Investuotojai iš esmės pasitiki Lietuva ir netgi pastaruoju metu yra labiau linkę investuoti mūsų šalyje.

Ekonomistas mano, kad tiesioginio konflikto tarp NATO ir Rusijos tikimybė šiuo metu yra nedidelė. Jis atkreipė dėmesį, kad reaguodamos į incidentą Lenkijoje šalys labai atsargiai komunikuoja vertina situaciją. „Nėra noro situaciją eskaluoti. Tai vėlgi yra teigiamas signalas užsienio investuotojams, kurie planuoja investuoti arba jau investuoja į Baltijos šalis“, – mano A. Izgorodinas.

Poveikį vertina santūriai

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė taip pat gana santūriai vertino galimą sprogimų Lenkijoje poveikį turistų apsisprendimui atvykti į Lietuvą.

„Sunku kažką aiškiau vertinti, jokių atgarsių, kad atšaukiamos kelionės į Lietuvą dar negavome“, – Alfa.lt sakė ji.

Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį, kad „tokių dalykų“ kaip Lenkijoje pasitaiko nuolat. „Dabar raketa sprogo Lenkijoje, prieš tai panašus incidentas atsitiko Lenkijoje. Raketos sprogsta Izraelio pasienyje, neseniai buvo Stambule. Vienareikšmiai nedrįsčiau teigti, kad dabartinis incidentas Lenkijoje kažkaip ryškiai paveiktų turizmą Lietuvoje“, – mano turizmo ekspertė.

Vienareikšmiai nedrįsčiau teigti, kad dabartinis incidentas Lenkijoje kažkaip ryškiai paveiktų turizmą Lietuvoje.

Ji tikisi, kad sprogimų Lenkijoje poveikis apsiribos vietiniais pasvarstymais ir pašnekesiais, nes esą jau esame pripratę prie vienokių ar kitokių incidentų.

„Tai jau nebešokiruoja taip stipriai kaip vasario 24 dieną, kai visi buvome sukrėsti ir sutrikę“, – pastebėjo Ž. Gavelienė.