Valstybės įmonei Lietuvos paštas nuo kitų metų kelis kartus pakėlus prenumeruojamų leidinių pristatymo miestuose kainą, laikraščių leidyba pakibo ant plauko.

Leidėjai perspėja: jeigu valstybė nepadės, miestų ir rajonų laikraščių laukia greita arba lėta mirtis.

„Ieškome pagalbos Vyriausybėje, nes manome, kad Lietuvos paštas naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje. Be derybų dešimtimis ar šimtais procentų kelti įkainius, manome, yra nesąžininga leidėjų ir skaitytojų atžvilgiu“, – teigia leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka.

Lietuvos paštas jau seniai garsėja nekokybiškomis paslaugomis – prenumeruojamų leidinių nepristato arba pristato pavėluotai. Toks valstybės įmonės elgesys taip pat kelia egzistencinį pavojų spaudai – nusivylę skaitytojai nebeužsako leidinių, dėl to krenta laikraščių ir žurnalų tiražas.

Valstybės įmonė su tuo nesutinka – esą leidinius pristato laiku, nebent suserga laiškininkas.

Lietuvoje pastaruoju metu brangsta ir popierius, ant kurio spausdinami laikraščiai ir žurnalai, tad daugelis periodinių leidinių šiemet jau pabrango. Dar labiau kelti produkcijos kainas miestų ir rajonų redakcijos neturi galimybės, tad rimtai svarsto užsidarymo galimybę.

Be pagalbos neišgyvens

Nuo kitų metų kelis kartus didėja Lietuvos pašto teikiamų prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo mieste tarifai. Antai vieno periodinio leidinio pristatymo įkainis mieste nuo kitų metų, priklausomai nuo periodinio leidinio svorio, didėja nuo 35–39 centų iki 80–84 centų.

Periodinių leidinių pristatymo mieste kaina labiausiai auga dėl to, kad Lietuvos paštas nuo kitų metų 10 kartų padidino fiksuotą įkainį už vieno periodinio leidinio pristatymą. Šiemet šis įkainis yra 5 centai, kitąmet bus 50 centų už vieno periodinio leidinio pristatymą.

Lietuvos pašto tarifų didėjimą redakcijos pajus nevienodai – vienoms sąnaudos išaugs 10 proc., kitoms – 2–3 kartus.

Lietuvos pašto tarifų didėjimą redakcijos pajus nevienodai – vienoms sąnaudos išaugs 10 proc., kitoms – 2–3 kartus.

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasytė Navickienė teigia, kad prenumeruojamų leidinių pristatymo kaina dažnai yra didesnė, nei kainuoja pats periodinis leidinys. Dėl to miestų ir rajonų laikraščių egzistencija yra pakibusi ant plauko.

„Didžiausias iššūkis šiandien yra prenumeratos pristatymas mieste per Lietuvos paštą. Šita paslauga brangsta kelis kartus. Jeigu valstybė nepadės leidėjams, jie patys tikrai nesusitvarkys“, – sakė R. Navickienė.

Išeičių, kai nepakeliamai brangsta leidinių pristatymo tarifai ir kitos paslaugos, miestų ir rajonų spaudos leidėjai turi nedaug. Dėl lietuviškos spaudos skaitytojų tam tikros specifikos leidinių kainos kelti leidėjai praktiškai negali. Persikelti į elektroninę erdvę – taip pat ne išeitis.

„Regioninio ir vietinio laikraščio skaitytojas nėra turtingas. Mes negalime ženkliai kelti laikraščių kainos. Susiklosčiusi tradicija, kad laikraštį prenumeruoja skaitytojas, kuris yra vyresnio amžiaus, inteligentas, mokytojas. Pakėlus kainą, laikraštis nebus perkamas ir prenumeruojamas – tai nėra pirmo būtinumo prekė“, – pastebėjo pašnekovė.

Pakėlus kainą, laikraštis nebus perkamas ir prenumeruojamas – tai nėra pirmo būtinumo prekė.

Iki šiol leidėjai bandydavo augančias sąnaudas mažinti iš savų išteklių, bet dabar jų, pasak R. Navickienės, jau nebeliko.

„Dabar jau turėtų įsitraukti valstybė ir atsakyti į klausimą, ar reikalinga popierinė spauda. Jeigu nereikalinga, miestų ir rajonų laikraščių laukia greita arba lėta mirtis – leidinių bankrotas. Jeigu reikalinga, valstybė turėtų dotuoti prenumeratos pristatymą per paštą“, – sakė asociacijos vadovė.

Pasak R. Navickienės, iki šiol prenumeratos pristatymo sąnaudos sudarė pusę, o nuo kitų metų sudarys didžiąją dalį laikraščių leidybos sąnaudų.

„Nuo kitų metų vieno leidinio prenumeratos pristatymas kainuos 72 centus, o dabar rajoninis ar miesto leidinys kainuoja 60–80 centų. Taigi, kaina išaugs dvigubai“, – pastebėjo asociacijos vadovė.

Popieriaus brangimas, pasak R. Navickienės, yra mažesnis iššūkis nei Lietuvos pašto tarifai. Nors popierius pastaraisiais metais brango kelis kartus, laikraščių leidėjai darė viską, kad leidinių kaina ženkliai nedidėtų. „Tačiau dabar amortizuoti kainų nepavyks – nuo sausio mėnesio daugiau ar mažiau laikraščių kainas kels kiekvienas leidėjas“, – sakė R. Navickienė.

Amortizuoti kainų nepavyks – nuo sausio mėnesio daugiau ar mažiau laikraščių kainas kels kiekvienas leidėjas.

Pasak jos, valstybė turėtų aiškiai atsakyti, ar Lietuvoje reikalinga spaudos įvairovė kaip demokratijos garantas, ar reikalingas informacijos pasiekiamumas regionuose.

„Regionuose vietinis laikraštis yra arčiausiai žmonių, arčiausiai bendruomenės. Ir vietinius laikraščius žmonės prenumeruoja – tokia yra tradicija. Tuo metu nacionaliniai laikraščiai dažniau perkami prekybos centruose“, – pastebėjo pašnekovė.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos duomenimis, 70 proc. šios asociacijos leidinių prenumeruojama, 30 proc. – perkama.

Mieste sunkiau nei kaime?

Nuo kitų metų smarkiai didėja Lietuvos pašto teikiamų prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo mieste tarifai. Antai vieno periodinio leidinio pristatymo tarifas mieste nuo kitų metų, priklausomai nuo periodinio leidinio svorio, didėja nuo 35–39 centų iki 80–84 centų.

Periodinių leidinių pristatymo mieste kaina labiausiai auga dėl to, kad Lietuvos paštas nuo 2023 m. 10 kartų padidino fiksuotą įkainį už vieno periodinio leidinio pristatymą. Šiemet šis įkainis yra 5 centai, kitąmet bus 50 centų už vieno periodinio leidinio pristatymą.

Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė teigia, kad sprendimą nuo ketvirtadalio iki 2,5 karto didinti periodinių leidinių pristatymo tarifus lėmė jau kurį laiką Lietuvoje įsibėgėjanti prekių ir paslaugų kainų infliacija, kuri jaučiama daugelyje ekonomikos sektorių.

Sprendimą nuo ketvirtadalio iki 2,5 karto didinti periodinių leidinių pristatymo tarifus lėmė jau kurį laiką Lietuvoje įsibėgėjanti prekių ir paslaugų kainų infliacija.

„Prenumeratos pristatymo paslaugų teikimas miestuose dėl istoriškai retai peržiūrėtų tarifų ir sparčiai išaugusios savikainos šiuo metu Lietuvos paštui yra nuostolingas. Skirtingai nei kaimiškose vietovėse, patiriamos sąnaudos čia nėra kompensuojamos valstybės“, – Alfa.lt teigė D. Žebrauskaitė.

Prenumeratos pristatymo savikainą miestuose, pasak jos, brangina keletas veiksnių, o labiausiai 50 proc. išaugęs vidutinis vieno prenumeratoriui pristatomo leidinio svoris miestuose.

Lietuvos pašto atstovė pabrėžė, kad tik miestuose dirba pėstieji laiškininkai, kurie dėl darbo saugos reikalavimų svoriui privalo į skirstymo skyrius grįžti po kelis kartus per dieną ir paimti privalomą išnešioti prenumeratą.

Miestuose dirba pėstieji laiškininkai, kurie dėl darbo saugos reikalavimų svoriui privalo į skirstymo skyrius grįžti po kelis kartus per dieną.

Tuo tarpu kaimiškose vietovėse visi laiškininkai turi bendrovės jiems suteiktas transporto priemones, tad išnešiojamos korespondencijos svoris nėra ribojamas.

„Galiausiai, vienam kaimiškos vietovės gyventojui santykinai tenka keturis kartus daugiau Lietuvos pašto pristatomų leidinių nei vienam miesto gyventojui“, – sakė D. Žebrauskaitė.

Pasak jos, Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo miestuose tarifai dėl jų istorinio susiejimo su prenumeratos pristatymo kaimiškose vietovėse tarifais nebuvo keisti beveik 10 metų, t. y. nuo 2011-ųjų.

Todėl nuo 2021 m. Lietuvos paštas ėmėsi laipsniškos prenumeratos paslaugos tarifų peržiūros ir keitimo, siekdamas sumažinti nuostolius, kuriuos lėmė prenumeratos pristatymo miestuose paslauga.

„Prenumeratos išnešiojimas yra itin darbui imli paslauga, apie 70 proc. jos savikainos sudaro darbo užmokestis laiškininkams, skirstytojams ir logistikos darbuotojams. Siekdami užtikrinti darbo rinkos sąlygas atitinkančius atlygius darbuotojams bei neatsilikti nuo sparčiai augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, neišvengiamai privalome didinti ir paslaugų įkainius, įskaitant ir prenumeratos pristatymo miestuose tarifus“, – tikino Lietuvos pašto atstovė.

Prenumeratos išnešiojimas yra itin darbui imli paslauga, apie 70 proc. jos savikainos sudaro darbo užmokestis laiškininkams, skirstytojams ir logistikos darbuotojams.

Alfa.lt duomenimis, prenumeruojamų leidinių pristatymas kartais vėluoja kelias savaites. Kodėl Lietuvos paštui nepavyksta periodinių leidinių prenumeratoriams pristatyti jų išleidimo dieną?

„Dirbdami pagal su leidėjais sudarytas sutartis visada siekiame užtikrinti jose numatytus kokybinius reikalavimus, todėl ne mažiau negu 99 proc. prenumeruojamų leidinių Lietuvos paštas pristato laiku. Pavienius vėlavimus gali lemti tik prenumeratą išnešiojančių darbuotojų ligos ir panašūs atvejai“, – tikino D. Žebrauskaitė.

Laikraščių leidėjai teigia, kad leidinių tiražai mažėja iš dalies ir dėl to, kad Lietuvos paštas neteikia kokybiškų paslaugų.

Leidinių tiražai mažėja iš dalies ir dėl to, kad Lietuvos paštas neteikia kokybiškų paslaugų.

„Kiekviena redakcija turi labai daug pretenzijų iš skaitytojų, kad prenumerata yra nepristatoma arba pristatoma pavėluotai. Po savaitės – po du egzempliorius. Tai didžiulė problema“, – Alfa.lt sakė R. Navickienė.

Perka plonesnį popierių

Lietuvoje pastaruoju metu brangsta ir popierius, ant kurio spausdinami laikraščiai ir žurnalai. Popieriaus kaina pakilo kone du kartus.

Siekdami sumažinti žalą leidėjai kompensuoja visais įmanomais būdais. Pavyzdžiui, rinkdamiesi paprastesnį, plonesnį popierių ar keldami leidinių kainas. Dauguma leidėjų spausdinasi Lietuvoje, bet kai kas perka paslaugas Lenkijoje, Latvijoje.

Leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka Alfa.lt sakė, kad laikraščius ir žurnalus leidžiančios įmonės popieriaus pačios neperka, o jį įsigyja spaustuvėse, kuriose ir spausdina savo produkciją.

Asociacijai „Nacionalinė spauda“ priklauso UAB „Media bitės“, leidžianti žurnalus „Žmonės“, „Ji“, „Legendos“ ir kitus; UAB „Savaitė“, leidžianti žurnalą „Savaitė“, „Namie ir sode“, „Ar žinai, kad?“ ir kitus; UAB „Lietuvos rytas“, leidžianti dienraštį „Lietuvos rytas“, žurnalą „Stilius“ ir kitus bei UAB „SS leidyba“, leidžianti žurnalą „Prie kavos“, „Edita“, „Būrėja“, „Sveikata“, „Moters patarimai“ ir kitus.

„Popieriaus brangimas, aišku, labai veikia laikraščių leidybą. Bet dėl energijos išteklių krizės brangsta ir spaustuvių paslaugos“, – sakė K. Bulka.

„Blogybė dar ir ta, kad popierius ne tik brangsta, bet ir yra ribotas jo kiekis rinkoje. Dėl to spaustuvės praranda derybines galias derėtis dėl kainos, spausti tiekėjus. Popieriaus trūksta visoje Europoje, užsidarė kelios gamyklos, Suomijoje vyko darbuotojų streikai, dėl to popieriaus kaina ir pakilo nežmoniškai“, – pasakojo „Nacionalinės spaudos“ vadovas.

Blogybė dar ir ta, kad popierius ne tik brangsta, bet ir yra ribotas jo kiekis rinkoje.

K. Bulka yra UAB „Savaitė“, leidžiančios to paties pavadinimo popierinį savaitraštį ir kitus popierinius leidinius, pardavimų ir rinkodaros vadovas.

„Pastarąjį kartą „Savaitę“ mes šiemet pabranginome 13 centų. Iš esmės tai darėme dėl išaugusių popieriaus kainų“, – prisipažino K. Bulka.

Nepraranda vilties

Nors šiuo metu popierinei spaudai iškilęs egzistencinis pavojus, M. Bulka mano, kad ji Lietuvoje neišnyks.

„Tie, kurie moka už turinį, nori skaityti ir rasti naudos. Kas spaudą skaito, ją vertina ir joje randa tai, kas jiems naudinga. Aišku, vyksta tam tikra fragmentacija į specializuotus ir apžvalginius, analitinius leidinius, pateikiančius gilesnį požiūrį. Bet kad popieriniai leidiniai dar egzistuos ilgus metus, aš neabejoju, tik jie turi rasti raktą į vartotojų širdis, – šypsojosi pašnekovas. – Aišku, spauda keisis, atsiras daugiau analitiškumo, ilgų straipsnių, kuriančių vartotojams pridėtinę vertę.“

Spauda keisis, atsiras daugiau analitiškumo, ilgų straipsnių, kuriančių vartotojams pridėtinę vertę.

M. Bulkai optimizmo įkvepia „Savaitės“, kurioje jis dirba, sėkmė. Šį popierinį žurnalą kiekvieną savaitę perka šimtai tūkstančių ištikimų skaitytojų. Iki 200 tūkst. egzempliorių tiražu leidžiama „Savaitė“ yra populiariausias periodinis leidinys Lietuvoje.

Leidinio savininkai neplanuoja žurnalo leisti elektroniniu formatu. „Savaitė“ stipri tuo formatu, kuriuo leidžiama dabar“, – pastebėjo M. Bulka.

Jis taip pat pripažino, kad Lietuvos pašto paslaugos brangsta labiau nei popierius ir yra didesnis iššūkis nei pagrindinės laikraščių ir žurnalų žaliavos kainų augimas.

Lietuvos pašto paslaugos brangsta labiau nei popierius ir yra didesnis iššūkis nei žaliavos kainų augimas.

„Aišku, vieniems tarifai didėja 10 proc., kitiems – 80 proc., tretiems – 2 ar 3 kartus. Bet turint omenyje, kad jau pernai Lietuvos paštas 100 proc. kėlė tarifus, tai labai skaudu leidėjams. Ieškome pagalbos Vyriausybėje, nes manome, kad Lietuvos paštas naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje. Be derybų dešimtimis ar šimtais procentų kelti įkainius, manome, yra nesąžininga leidėjų ir skaitytojų atžvilgiu“, – sakė M. Bulka.

Popieriaus rinkos krizė

2021 m. vasarą smarkiai sumažėjusi popieriaus pasiūla rinkoje lėmė beveik dvigubai išaugusias popieriaus kainas.

Šių metų gegužę ekspertai teigė, jog per 12 mėnesių popieriaus kaina pakilo 70 proc. Šiuo metu popieriaus kainos augimas siekia 85 proc.

Krizę vėliau dar labiau pagilino streikas Suomijos popieriaus gamykloje, karas Ukrainoje, logistikos kaštų augimas bei keleto Europos gamyklų užsidarymas.

Šiandien popieriaus rinka stabilizuojasi, pradedamas matyti naujas šio produkto pasiūlos ir paklausos balansas, tačiau palankesnes prognozes aptemdo kylančios energetikos kainos bei recesija.

„Metų pradžioje popieriaus trūko, spaustuvės stengėsi jo nusipirkti, kai tik buvo galimybė, bei kaupė atsargas sandėliuose. Dabar tiekimas normalizuojasi, popierių vėl perkame pagal poreikį. Žinoma, popieriaus tiekimo trikdžiai vis dar galimi, tačiau kur kas mažesnio masto“, – teigia Lietuvos spaustuvininkų asociacijos tarybos pirmininkas Saulius Mudėnas.

Beveik du kartus išaugusios popieriaus kainos turi įtakos paklausos mažėjimui. Pavyzdžiui, spaustuvė „Kopa“ per 2022 m. devynis mėnesius nupirko 6 proc. mažiau popieriaus nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau už jį sumokėjo 58 proc. daugiau.

Profesionalios spaudos įrangą tiekiančios bendrovės „Libra Vitalis“ Popieriaus prekybos skyriaus vadovas Dalius Siudikas tendencijas vadina gana neaiškiomis. Pasak eksperto, buvo tikėtasi, kad su paklausos mažėjimu kris ir kainos, tačiau taip neatsitiko.

„Popieriaus paklausa mažėja visoje Europoje, tačiau kainos laikosi. Keisčiausia, kad kai kurios popieriaus gamyklos ir toliau jas kelia. Spalio pradžioje jos tai argumentavo energijos kainų didėjimu, – sakė D. Siudikas. – Pastebime ir tai, kad kai kurios popieriaus gamyklos Europoje dėl to užsidaro.“

Dėl didėjančių gamybos sąnaudų kai kurios popieriaus gamyklos užsidarys, todėl popieriaus kaina dar išaugs, silpnesnės spaustuvės bankrutuos, mažės popieriaus pasirinkimas.

Tarptautinės Portugalijos celiuliozės ir popieriaus gamybos įmonės „The Navigator Company“ pardavimų vadovas Michelas Cartesanas neatmeta galimybės, jog dėl didėjančių gamybos sąnaudų kainų kai kurios popieriaus gamyklos užsidarys, todėl popieriaus kaina dar išaugs, silpnesnės spaustuvės bankrutuos, mažės popieriaus pasirinkimas.

2021 m. rinkoje jau nebeliko daugiau nei 4 mln. tonų įvairios rūšies popieriaus. Tikimasi, kad nebeliks dar 3,5 mln. tonų.