Dvi kadencijas Kauno mero kėdėje praleidusiam Visvaldui Matijošaičiui gali būti sunku siekti ir trečiosios kadencijos – Kauno meras nuolat tarkuojamas dėl „Vičiūnų“ grupės verslo Rusijoje, neseniai galvos skausmą ėmė kelti tyrimas apie jo sūnaus Šarūno galimai neskaidriai įsigytų žemės sklypų, miestiečius erzina brangi kalėdinė eglutė ir jos įžiebimo šventė.

O dabar ant Kauno savivaldybės galvos nukrito dar vienas galvos skausmas – Kauno miesto bendrasis planas, kuriuo atvirai piktinamasi ir kuriam prieštaraujama.

Nepatenkintų – minia

Praėjusią savaitę, lapkričio 16 d., Kauno savivaldybėje buvo triukšminga – trečiadienio vakarą čia vyko Kauno bendrojo plano pristatymas, sulaukęs daug dėmesio.

Šiuo, pavadinkime, renginiu buvo piktintasi dar prieš tai, motyvuojant, kad bendrojo plano pristatymą Kauno valdžia sumanė surengti tylomis ir dar nepatogiu laiku.

Bendrasis Kauno planas savivaldybės prašymu buvo parengtas tos pačios savivaldybės įmonės „Kauno planas“, o jį pristatyti buvo patikėta projekto vadovui – architektui Laurynui Bylai.

Jau nuo pat pradžių klausimų kilo dėl tam tikrų juridinių niuansų – iš esmės pristatytas ne naujas bendrasis planas, bet „korektūra“, kuria buvo šalinti neatitikimai tarp dabartinio miesto bendrojo plano ir specialiųjų planų. Ir taip jau išėjo, kad pagal įstatymą dabartinė procedūra yra laikoma ne bendrojo plano keitimu, o tiesiog korekcija ar koregavimu. Tiesa, tokių korekcijų – visi 115 punktų.

Iš patikimų šaltinių Alfa.lt sužinojo, kad vien dėl to užvirė nemažos diskusijos, pavyzdžiui, buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys Gintautas Labanauskas, dabar greičiausiai bandysiantis rinkimuose mesti pirštinę V. Matijošaičiui, iškart kėlė klausimą, kad su tiek korekcijų išeina jau ne bendrojo plano koregavimas, bet tiesiog keitimas.

Netrūko ir daugiau Kauno valdantiesiems nemalonių pareiškimų. Viešojo intereso gynimo fondo vadovas, advokatas Saulius Dambrauskas teigė, kad bendrojo plano viešinimas surengtas nesąžiningai – netinkamu laiku ir dar taip, kad paprasti kauniečiai negali susigaudyti, kokie pakeitimai pristatomi.

Matijošaičio žemės kėlė klausimų

Galiausiai abejonių ir klausimų kilo dėl neseniai į viešumą iškilusios istorijos dėl Kauno mero sūnaus, tarybos nario Šarūno Matijošaičio galimai neskaidriai įsigytų žemės sklypų – žiniasklaidoje paviešintas tyrimas atskleidė, kad Š. Matijošaitis kartu su žmona už beveik 2,5 mln. eurų įsigijo žemės sklypų, už kuriuos mokėtos mažesnės nei rinkos kainos.

Atkapstytas scenarijus, kai žemę Kaune atgavę žmonės ją greitai parduodavo, o šiame procese veikė tarpininkai, žadėdavę padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija. Viena iš tokių tarpininkių – Matijošaičių šeimos verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė.

Pasirodo, Š. Matijošaitis figūruoja ir detaliojo plano istorijoje – 9 iš 115 dabar siūlomų detaliojo plano korekcijų inicijavo šis politikas, kai kurias korekcijas inicijavęs kartu su broliu ar žmona.

Kadangi Š. Matijošaitis Kaune įsigijo apie 30 sklypų, kilo abejonių, ar siūlomos korekcijos – kauniečių ar paties Š. Matijošaičio naudai.

Kvepia korupcija

Portalui susisiekus su vienu iš bendrojo plano pristatyme dalyvavusių bendruomenių atstovų, Kauno Panemunės bendruomenės pirmininku Gediminu Žukausku, pastarasis sakė, kad bendruomenėse apie tokį įvykį išties sužinota kelios dienos prieš bendrojo plano pristatymą, laiko įsigilinti į tą planą ir siūlomas korekcijas buvo mažai.

Anot G. Žukausko, Kauno valdžios sugalvotos korekcijos išties kelia galvos skausmą ir žada problemas kauniečiams.

„Ten, kur sumažino Vičiūnų vandenvietę, kur tas plotas yra paimtas didelis, tai dabar ten įteisina gyvenamųjų namų statybą. Ten, atrodo, Šarūno yra nusipirkta.

Didžiulė problema yra ta, kad ne tik mažėja vandens išgavimo plotas, bet gali būti didžiulė tarša. Situacija tokia: ten yra Nemuno senvagė, šlaito apačia, ten apsemiama zona, o apačioje tyvuliuoja tas vadinamasis požeminio vandens ežeras.

Geriamojo vandens horizontas yra labai aukštai – septyni–aštuoni metrai nuo paviršiaus. Jokio apsauginio sluoksnio nuo gręžinių nėra, o ten jiems reikės privežti žemių, iškelti, kad neapsemtų.

Antras dalykas, bus įvesta kanalizacijos sistema, kur ir avarijos galimos, bus pastatyti gyvenamieji namai, o jei dar, neduok Dieve, bus gręžiami geoterminiai gręžiniai, nes ten labai palanki vieta geotermiškai, bus užterštas požeminis vanduo.

Tai ten bus didelė bėda Kaunui. Ir ta vandenvietė, kur įdėti didžiuliai pinigai, ten rizika, kiek ji galės dirbti“, – sakė G. Žukauskas.

Pasak Panemunės bendruomenės pirmininko, iš arčiau pamačius detaliojo plano pataisymus, klausimų kauniečiams kilo ir daugiau.

„Buvo dedamos pastangos Kauno miestui perimti miškus. S. Skvernelio vyriausybė 80 hektarų miško perdavė savivaldybei, dabar bus įteisinta, kad galima skaldyti mišką plotais, vietoje miško padaryti želdinių teritoriją, atkuriant mišką už pusės kilometro ir panašiai. Tai čia pavojus yra didžiulis – gan korupcinis tas planas pasidaro, kaip ir pasiūlėme, jį reikia stabdyti. [...] Advokatas S. Dambrauskas iš viso pasakė, kad tai yra korupcinis planas, jo tokio svarstyti negalima“, – sakė G. Žukauskas.

Dar prieš svarstymą skambino varpais

Kauno konservatoriai dar prieš bendrojo plano pristatymą suskubo visuomenei pranešti, kad bendrojo plano sprendinių viešas svarstymas bus neetiškas, o siūlomos korekcijos palies Š. Matijošaičiui ir jo žmonai Rasai priklausančius sklypus Panemunėje.

Anot konservatorių, bendrajame plane taip pat figūruoja ir Matijošaičių šeimai atstovaujančios teisininkės inicijuotos sklypų korektūros.

„Keisti bendrąjį planą grąžintinų sklypų skandalo laikotarpiu būtų paprasčiausiai amoralu. Turime sulaukti teisėsaugos institucijų išvadų, kurios pradėjo tyrimus. Šiame etape tikrai reikėtų susilaikyti nuo Bendrojo plano keitimo“, – viešai teigė Kauno TS-LKD frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.

Projekto autorius: viskas pagal teisės aktus

Alfa.lt pasiteiravo Kauno savivaldybės, kiek pagrįsti teiginiai, kad kauniečiams informacija apie bendrojo plano korekcijas yra sunkiai prieinama, kodėl buvo nutarta surengti plano korekcijų viešą svarstymą trečiadienio vakarą.

Bendrojo plano projekto autorius L. Byla teigė, kad visuomenei pateikta visa bendrojo plano korektūros rengimo informacija (tiek internete, tiek tiesiogiai savivaldybės skelbimų lentoje, tiek konsultuojant besidominčią visuomenę tiesiogiai), o toks laikas korekcijų viešam aptarimui pasirinktas dėl to, kad žmonėms jame dalyvauti netrukdytų darbas.

„BP korektūra viešinimas organizuotas nustatytais terminais:

2022-09-30 gautas Planavimo organizatoriaus pritarimas rengimo etapui (penktadienis).

2022-10-03 (Pirmadienį) parengtas skelbimo tekstas, suskaičiuoti viešinimui reikalingi terminai, sutarta, kad viešinimui skirti laiką būtų tikslinga nuo 17.00 val., kad būtų visuomenei geresnės sąlygos susipažinti su parengtu planu (po darbo).

2022-10-04 paskelbta apie BP korektūros viešinimą. Viešinimo pradžia 2022-10-12 (5 d. d. nuo paskelbimo apie viešinimą), viešinimo pabaiga – 2022-11-16 (1 mėnuo nuo viešinimo pradžios, papildomai pridedant 2 dienas dėl Vėlinių ir Visų Šventųjų švenčių).

Visi viešinimo terminai nustatyti naudojantis teisės aktais reglamentuojančiais viešinimą (Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo).

Apibendrinant viešojo susirinkimo datą 2022-11-16 nulėmė 2022-09-30 gautas administracijos direktoriaus pritarimas rengimo etapui, kadangi viešinimui reikalingi terminai nustatyti / suskaičiuoti vadovaujantis teisės aktais nuo tos datos, nuo kurios buvo galima pradėti viešinimą“, – tokį L. Bylos komentarą portalas gavo iš Kauno savivaldybės.